facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

2013-01-16 09

Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė gyventojams pataria kasmet skiepytis ir taip išvengti užkrečiamųjų ligų komplikacijų. 1
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Kasmet nuo užkrečiamųjų ligų patirtų komplikacijų miršta daug žmonių. Dauguma nė nežino, jog rizikos grupei priklausantys asmenys yra skiepijami nemokamai – valstybės lėšomis. Kadangi užkrečiamos ligos yra agresyvios, jas suvaldyti gali tik vakcinacija. Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Editos Samulytės, visame pasaulyje skiepai yra laikomi viena efektyviausių ir ekonomiškiausių priemonių apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, todėl apie šią apsisaugojimo priemonę būtina informuoti visuomenę.

Trūksta žinių
„Daugeliu užkrečiamųjų ligų, kuriomis seniau sirgti buvo įprasta: difterija, stablige, kokliušu, tymais, paraitu, raudonuke, neretai pasireiškiančiomis epidemijomis, dabar sergama žymiai mažiau ir rečiau. Iki pradedant masiškai skiepyti gyventojus sergančiųjų būdavo žymiai daugiau, o tai reiškia, kad kovoti prieš visas užkrečiamas ligas skiepais yra efektyviausia priemonė“, – sako E. Samulytė. Pasak jos, visų skiepijimo programų veiksmingumas ir jų tiesioginė nauda priklauso ir nuo visuomenės požiūrio į skiepus. Mažėjant sergamumui, daugelis pamiršo, kokią naštą sukelia užkrečiamos ligos. „Negalvojant apie ligas, jų grėsmę bei pasekmes sveikatai, užmirštami ir skiepai. Dėl šios priežasties mažėja ir norinčių pasiskiepyti. Kai žmonės nustoja skiepytis, kyla rizika užkrečiamųjų ligų protrūkiui. Dėl to ir raginame žmones skiepytis“, – sako E. Samulytė.
Skiepams, skirtingai nei bet kuriems kitiems vaistams, keliami didesni saugumo reikalavimai. Tačiau neretai informacija, kuri pasiekia žmones, E. Samulytės teigimu, yra nukreipta į visuomenės gąsdinimą, o ne į skiepų naudą ir efektyvumą besisaugant nuo agresyvių užkrečiamųjų ligų.
Šiauliuose šiuo metu nuo agresyvesnių ligų skiepijamasi labai retai. Pavyzdžiui, nuo tuberkuliozės yra pasiskiepiję tik pavieniai žmonės, nors nuo gripo skiepijamasi žymiai aktyviau.

Skiepai nelygu vaistui
Vaistus, anot E. Samulytės, žmonės vartoja, kai suserga ir reikia gydytis, o skiepijama dar prieš susergant, todėl nereikia painioti vaistų su skiepais. E. Samulytės teigimu, skiepai veikia panašiai taip, kaip ir ligos sukelėjų sukelta liga, nes pasiskiepijus formuojamas dirbtinis imunitetas ligai. „Pasiskiepijęs žmogus nebesuserga ir apsisaugo nuo galimų ligos komplikacijų. Taip taupoma ne tik sveikata, bet ir pinigai, kurie būtų išleisti gydymui“, – sako E. Samulytė.
Kai kuriose šalyse, kur yra didžiausia rizika įvairiausioms infekcijoms plisti, sudarinėjami skiepų kalendoriai. Pagal amžių ir atitinkamas galimas komplikacijas yra vykdomos specialios profilaktinės skiepijimosi programos. Pasak E. Samulytės, dažniausiai vykdomi profilaktiniai skiepijimai, atsižvelgiant į anksčiau kilusias epidemijas. Yra ir tam tikrų profesijų atstovų, kuriems ypač rekomenduojama skiepytis. „Yra specifinių skiepų, rekomenduojamų vykstant į tolimas keliones. Atsižvelgiant į tos šalies paplitusias užkrečiamas ligas, siūloma pasiskiepyti ir taip suformuoti organizme imunitetą, kad tomis ligomis kelionės metu nebūtų užsikrečiama. Yra šalių, kurios net reikalauja prieš vykstant pasiskiepyti ir turėti tarptautinį skiepų sertifikatą“, – pasakoja E. Samulytė.

Sukurti skiepai ir nuo meningokokinės infekcijos
Pagal Lietuvos imunoprofilaktikos programą, visi naujagimiai ir vaikai pagal sudarytą skiepų kalendorių skiepijami nuo dešimties užkrečiamų ligų, o suaugusiems numatytas nemokamas skiepijamas tik nuo sezoninio gripo ir išskirtinais atvejai nuo stabligės ir pasiutligės. Pasiskiepyti nuo kitų ligų už valstybės lėšas negalima.
„Džiugina tai, kad buvo sukurta meningokokinė vakcina. Nors ji dar tik registravimo stadijoje, tikimės, jog greitu laiku pateks į rinką. Taip bus galima išvengti baisios ligos, kuri labiausiai pažeidžia mažiausiuosius. Neretai susirgus meningokokine infekcija pasekmės liūdina, nes užsitęsus ligai ir laiku nesuteikus medicininės pagalbos, ji baigiasi mirtimi“, – apie naują vakciną pasakoja E. Samulytė.

Verta skiepytis ir vyresnio amžiaus žmonėms
Pasak E. Samulytės, visuomenėje yra susidariusi klaidinga nuomonė, jog skiepytis reikia tik vaikams, tačiau tai yra mitas. Gydytoja sako, jog vaikystėje suformuotas imunitetas bėgant laikui blėsta. Dalis žmonių dėl kai kurių priežasčių vaikystėje net nebuvo paskiepyti, todėl sergant ir gretutinėmis ligomis, didėja rizika patirti komplikacijų susirgus bet kuria užkrečiamąja liga.
Šiuo metu viena iš aktualiausių ir pavojų keliančių ligų – gripas. „Gripas sukelia pasekmių, kurios neretai yra neįvertinamos, nes kelia grėsmę žmonių sveikatai. Tinkamiausia prevencijos priemonė, kuri geriausiai veikia, yra skiepai“, – teigia E. Samulytė.

Gripas – pavojinga liga
Anot E. Samulytės, gyventojai visas peršalimo ligas yra linkę vadinti gripu, nors dauguma jų savo sudėtingumu skiriasi nuo gripo ne tik simptomais, bet ir galimomis komplikacijomis. Gripas pasireiškia aukšta temperatūra, gerklės skausmu, sausu kosuliu, raumenų skausmu. Tai agresyvi liga dėl sukeliamų komplikacijų. Dažniau pasitaikančios komplikacijos – tikimybė susirgti plaučių ligomis, sinusitu, tonzilitu, pūlingu viduriniosios ausies uždegimu. „Gripas neretai sukelia ir lėtinių ligų paūmėjimą. Dažniausiai – plaučių ir širdies ligas. Sezono metu, būtent dėl gripo infekcijos plitimo, padidėja sergamumas ir mirtingumas. Žiemą gripu susirgus vyresnio amžiaus žmogui, neretai liga gali baigtis mirtimi nuo infarkto ar insulto. Tai reiškia, kad gripas paaštrina lėtines kraujotakos sistemos ligas ir sukelia rimtų komplikacijų“, – sako E. Samulytė. Padidėja tikimybė susirgti gripu vyresnio amžiaus žmonėms ir todėl, kad jų organizme gaminasi citokinai, spartinantys gripo vystymąsi. „Citokinų žmogaus organizme padaugėja dėl amžiaus, lėtinių ligų, todėl ir susirgti gripu pavojinga vyresniems nei 60 metų žmonėms, nes dėl to padaugėja infarktų ir insultų gripo sezono metu“, – teigia E. Samulytė.

Komplikacijų išvengti galima
Vyresnio amžiaus žmogui, pasak E. Samulytės, skiepai ne tokie veiksmingi nei jaunesniam, tačiau apsauga yra pakankama, kad būtų išvengta mirtinų gripo komplikacijų. Pasiskiepijus susirgti gripu tikimybė visai nedidelė. Žvelgiant į skiepų rezultatus, kai nuo 2007-ųjų buvo pradėta nemokamai skiepyti nuo gripo, skiepijimo apimtys buvo didelės, tačiau 2009 metais norinčių skiepytis žymiai sumažėjo. Šiuo metu nuo gripo nemokamai skiepijami vyresni nei 60 metų, sergantys lėtinėmis ligomis, nėščiosios bei sveikatos priežiūros darbuotojai. Pagrindinis skiepų tikslas – didinti pasiskiepijusių skaičių ir iki 2015-ųjų paskiepyti apie 75 procentus gyventojų. Tai, anot E. Samulytės, optimistinė prognozė, nes kai kuriuose miestuose skiepijamasi labai vangiai. Pavyzdžiui, Radviliškio rajone tarp vyresnių nei 60 metų žmonių yra vos 8 procentai pasiskiepijusių.

Skiepytis reikia kasmet
Pasak E. Samulytės, nuo gripo skiepytis reikia kasmet, nes ta vakcina, kuri buvo sukurta praėjusių metų gripo sezonui, yra netinkama naujų metų sezonui. „Skiepytis nuo gripo geriausia dar prieš prasidedant gripo pakilimo laikotarpiui. Vyresniems rekomenduojama skiepytis kuo anksčiau, kad būtų išvengiama nepageidaujamų reakcijų. Skiepytis nerekomenduojame tiems, kas yra alergiški vištų kiaušiniams, taip pat jaunesniems nei 6 mėnesių ar tiems, kurie skiepų metu serga gripu“, - teigia Sveikatos centro specialistė. E. Samulytė primena, jog skiepai nuo gripo veikti pradeda tik po dviejų savaičių, kai organizme įsitvirtina imunitetas gripui, todėl ir skiepytis patariama anksčiau, nors niekada nėra vėlu.

Į viršų