2013-03-28 07

Spalvotais siūlais ir medžio šakelių gabaliukais išmarginti kiaušiniai – naujas ir labai daug laiko reikalaujantis būdas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS
Didžioji savaitė eina į pabaigą – čia pat Velykų šventės ir neatsiejamas jų atributas – margučiai – gyvybės, gamtos nubudimo, gyvenimo atsinaujinimo, derlingumo simbolis. Plačiau apie marginimo būdus papasakoti apsiėmė Laima Kelmelienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių bendrijos vadovė.

Marginimo būdai
„Yra keli populiarūs kiaušinių marginimo būdai: skutinėjimas, batika ir marginimas vašku, – pradeda pašnekovė. – Batika vadinamas būdas, kai kiaušiniai apdedami žolelėmis, skudurėliais, aprišami svogūnų lukštais. Dieną prieš dažymą vandenyje užmerkiami svogūnų lukštai. Po 12 valandų išsiverdame nuovirą. Atvėsus į jį sudedame gamtine medžiaga bei skudurėliais apvyniotus žalius kiaušinius, įpilame truputį acto, įberiame saują druskos ir viską išverdame. Kiek virti, nustatoma bandymų keliu. Paprastai užtenka 15 minučių. Po to nuo kiaušinių pašaliname aprišalus. Ir tikrai, marginant šio būdu, dviejų vienodų kiaušinių nerastume.
Kitas būdas – aštriu peiliu skutinėjami dažyti kiaušiniai. Rezultatas priklauso nuo įgūdžių, nes darbas reikalauja kruopštumo, kantrybės, laiko ir bent minimalaus meninio skonio. Prieš pradedant rekomenduojama ant lukšto pasižymėti pagrindines linijas bei taškus. Tas pats daroma ir marginant vašku.“
Dar vienas būdas – marginimas vašku. Kas dažė, tas žino, jog bene sunkiausia proceso metu išlaikyti vienodą vaško temperatūrą, nes per šaltas vaškas nelimpa prie lukšto ir „veliasi“, o perkaitintas ima rūkti ir degti.
„Anksčiau vargdavome su elektros plytelėmis, tačiau dabar suradau būdą, kaip išvengti minėtų trūkumų: įsigijau keraminį stovelį patalpų aromatizavimui. Tik vietoje eterinio aliejaus į tą „puoduką“ dedu vaško. Apačioje esanti maža žvakė palaiko vienodą temperatūrą ir proceso metu galima viską pamiršus susitelkti ties kūrybiniais sprendimais“, – džiaugiasi L. Kelmelienė.
Vaškas ant virto kiaušinio užtepamas pasidarytais įnagiais – medinėmis lazdelėmis su į galus įkaltomis vinutėmis arba smeigtukais – priklausomai nuo paliekamo pėdsako dydžio. Vietoj lazdelių tam tinka ir paprasčiausi pieštukai – svarbu, kad būtų patogu dirbti.
„Marginant kiaušinis dalijamas horizontaliai arba vertikaliai, – tęsia L. Kelmelienė. – Iš pradžių raštais išmarginama viena kiaušinio pusė, po to – kita.“

Dažai margučiams
Ekologiškiausi dažai ruošiami iš juodalksnio žievės ir senų, surūdijusių, geležinių daiktų. Žemaitijoje juos vadindavo „gelžunėmis“. Dabar, taupant laiką, tam reikalui neretai naudojami tekstilės dažai. Pasak L. Kelmelienės, norint patiems pasigaminti dažų, reikia prieš mėnesį nuvažiavus į mišką prisirinkti ąžuolo arba juodalksnio žievės ir parsivežus užpilti karštu vandeniu. Tą patį padaryti ir su geležimi. Į pabaigą skysčiai sumaišomi, įpilama acto. Tokiame tirpale pamerkti margučiai laikomi per naktį. Jeigu marginame vašku, pirma daromi ornamentai, o tik po to margučiai pamerkiami į dažus.

Seniausias margutis iš XIII amžiaus
Dabar išpopuliarėjo dar vienas marginimo būdas: ant klijais sutepto kiaušinio lukšto apvyniojama spalvotų siūlų. Iš plonų medžio šakelių išpjaustomi smulkūs elementai, cilindriukai ir kt. Visa tai suklijuojama ant kiaušinio – kuriamas įmantrus raštas, ornamentai, gėlytės, spalvų žaismas. Darbas be galo sudėtingas, reikalaujantis daug laiko, įgūdžių bei kantrybės. Ir nors aprašytasis būdas nėra tradicinis, bet tikrai vertas dėmesio.
Pasak pašnekovės, kiaušinių marginimas siekia žilą senovę. Atliekant archeologinius kasinėjimus, mergaitės kape, Vokietijoje, rastas kiaušinis, datuojamas IV amžiumi. Akmeninis kiaušinis iš XIII amžiaus rastas ir Gedimino pilies kalno papėdėje.
Nuo seno paukščių kiaušinius dažė lietuviai, lenkai, vokiečiai, rusai ir kitos tautos. Netgi praktiškieji amerikiečiai. Tiesa, jie marginimo procesą ženkliai supaprastino – dažniausiai tenkinasi spalvingais lipdukais. „Pirmąkart gavus šitokių dovanų, buvo labai įdomu, atrodė, kad mūsų tradicinės marginimo technikos savo atgyveno, vis dėlto šitoks būdas nenukonkuravo tradicinių“, – mena L. Kelmelienė. Pridurdama, jog laku kiaušinių nedažanti – dėl stipraus acetono kvapo. Žinoma, esama spalvoto lako ir spiritiniu pagrindu, tačiau jis brangesnis ir ne visuomet gausi nusipirkti. „O kad jau taip, gal geriau leisti vaikams spalvinti margučius flomasteriais? Kita vertus marginimas vašku nėra jau toks sunkus. O archajiškiausi šitokio marginimo elementai – „paukščių pėdutės“ ir „saulutės“, – šypsosi pašnekovė.

Į viršų