Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre dirba daug puikių specialistų, kurie yra pasišventę gydyti ir slaugyti sunkius pacientus. Neskaičiuodami savo darbo laiko, jie stengiasi padėti žmogui ištverti didelius skausmus, kovoti su onkologinėmis ligomis. Kartais nuoširdžiai ištartas slaugytojo žodis gydo labiau nei vaistai. Slaugytojas – tai žmogus, esantis arčiausiai paciento ir daugiausiai laiko praleidžiantis prie jo, bet neretai yra nepastebimas. Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre šiuo metu dirba apie 70 slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų, iš kurių ilgiausius darbo metus skaičiuoja vos keliolika.

Lina ABROMAVIČIENĖ

Virginija Mališevičienė: „Mediko profesija – vaikystės svajonė“
Bendrosios praktikos slaugytoja Virginija Mališevičienė Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre dirba jau 15 metų. Mediko profesija V. Mališevičienei yra išsipildžiusi vaikystės svajonė.
„Aš visada žinojau, kuo noriu būti užaugusi. Ryžtingai žengdama per gyvenimą tapau slaugytoja. Profesijos pasirinkimui šiek tiek įtakos turėjo ir tėvai, tačiau dabar galiu sakyti, jog tai išsipildžiusi mano svajonė“, – pasakoja moteris.
V. Mališevičienė sako, kad jos šeimoje nebuvo medikų, todėl svajonė, kad kažkada užaugus slaugys ir padės pagyti žmonėms, buvo pačios sugalvota. „Man labai patiko matyti baltos spalvos chalatą. Tikriausiai tai ir patraukė siekti mediko profesijos pačiai. Man slaugytoja atrodo visada pasitempusi, tvarkinga ir pasiruošusi bet kada padėti žmogui, o tam reikia ir nuoširdumo. Mano darbas labai įdomus, nes galiu padėti žmogui pačiose įvairiausiose situacijose. Nemanau, kad mediko darbas yra auka, nes man tai mėgstamas ir mylimas darbas. Didžiausias įvertinimas už darbą – matyti jau pasveikusį pacientą“, – pasakoja slaugytoja.
Laisvalaikiu V. Mališevičienė daug laiko skiria savo sodo priežiūrai: sodina gėles, kuria įvairias kompozicijas, kepa pyragus, tortus.

Natalija Fiodorova: „Mediko darbas, reikalauja visiško atsidavimo“
Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre dirbanti slaugytojo padėjėja Natalija Fiodorova prižiūri pacientus ir padeda bendrosios praktikos slaugytojoms jau 19 metų. N. Fiodorova sako, kad prižiūrėti sergantį žmogų labai sunku, o kad pacientas sveiktų ir geriau jaustųsi, reikia atiduoti ne tik daug jėgų, bet ir su juo pasidalinti geromis emocijomis, geru žodžiu.
„Man šis darbas nebuvo svajonių profesija, bet manau, kad tai darbas, atitinkantis mano charakterį. Kadangi labai myliu kačiukus ir šuniukus, juos nuo vaikystės pati prižiūrėjau. Mokėjau ir gydyti, ir girdyti mažus gyvūnėlius, gal todėl ir ėjau šiuo keliu“, – sako N. Fiodorova.
Mediko darbas, pasak N. Fiodorovos, reikalauja visiško atsidavimo. Medikui didžiausia padėka iš paciento – geras žodis.
Laisvalaikį N. Fiodorova leidžia tarp gyvūnų. „Turiu ir kačiukų, ir šuniukų, ir arkliukų. Labiausiai po naktinio budėjimo atsigaunu dirbdama savo ūkyje, kur esu apsupta gamtos, pušelių ir eglaičių. Kad gerai jausčiausi, nereikia laikytis jokių dietų: stengiuosi gyventi sveikai, kuo daugiau judėti“, – sako N. Fiodorova.

Vyda Šukutienė: „Dirbant iš širdies, mediko darbas nėra sunkus“
Bendrosios praktikos slaugytoja Vyda Šukutienė Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre dirba 15 metų. Tapti slaugytoja sugalvojo dar besimokydama mokykloje.
„Kai mokykloje klausė, kokią norėčiau pasirinkti profesiją, nė negalvodama atsakiau, kad slaugytojos. Pamenu, kai nuėjau pasižiūrėti, kaip dirba slaugytojos poliklinikoje ir ligoninėje. Nieko blogo nemačiau, viskas patiko, todėl iškart pamilau šią profesiją. Iki šiol nesigailiu, kad pasirinkau slaugytojos darbą“, – sako V. Šukutienė.
Moteris sako, kad dirbant iš širdies, mediko darbas nėra sunkus. Kai turi laisvas dienas, V. Šukutienė leidžia laiką skaitydama knygas, važiuoja į gamtą, sodą.
„Man labai svarbi mano sveikata, todėl ne tik pacientams rekomenduoju sveikai maitintis ir sportuoti, bet ir pati stengiuosi laikytis šių taisyklių“, – sako slaugytoja.
Darbas Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre, pasak V. Šukutienės, reikalauja ir psichologinių žinių, kai yra bendraujama su pacientų artimaisiais ar su pačiais pacientais.

Irena Kriščiūnienė: „Visai atsitiktinai pasirinkau mediko profesiją“
Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre slaugytojo padėjėja Irena Kriščiūnienė dirba jau 20 metų. Mediko darbas I. Kriščiūnienei labai patinka. Kadangi mėgsta rūpintis kitais silpnesniais, negebančiais savimi pasirūpinti žmonėmis. I. Kriščiūnienė sako, kad būtent dėl charakterio savybių ir pasirinko slaugytojo padėjėjos darbą. „Senukai labai nori bendrauti, o man patinka su žmonėmis leisti laiką. Mano šeimoje nebuvo medikų ir dabar nėra, kad mano pėdomis kas sektų, tačiau labai džiaugiuosi, kad pati visai atsitiktinai pasirinkau šią profesiją“, – sako I. Kriščiūnienė.
Daugelis sako, kad mediko darbas labai sunkus ir alinantis, tačiau I. Kriščiūnienė įsitikinusi, jog kai pripranti prie darbo, jį pamilsti, nieko sunkaus nebelieka.
Kadangi darbas mėgiamas, per daug ir nenuvargstu, o kol namo pareinu, spėju ir atsipūsti. Kasdien grįžusi namo pasižiūriu televizorių, o kai sušyla oras, darbuojuosi sode“, – apie savo laisvalaikį pasakoja I. Kriščiūnienė.

Regina Reutienė: „Mama sakydavo, kad gydysiu kaimynus“
Bendrosios praktikos slaugytoja Regina Reutienė jau dirba 28 metus. Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre daug sunkių pacientų, kuriems reikia priežiūros, paguodos. Pasak R. Reutienės, mediko darbas teikia malonumą, kai jį mėgsti, tačiau tai labai sunkus darbas. „Pastebiu iš savo darbo praktikos, kad kuo toliau, tuo sunkesnius ligoniukus tenka slaugyti. Anksčiau tokių sunkių pacientų būdavo mažiau“, – teigia slaugytoja.
Slaugytojos darbas – R. Reutienės vaikystės svajonė. Renkantis profesiją jai patarinėjo mama. „Nuo pat mažumės man mama sakydavo, kad gydysiu kaimynus. Taip ir išėjo“, – šypsosi R. Reutienė.
Nuo medikės darbo R. Reutienė pailsi leisdama laiką prie knygų, žiūrėdama televizorių. Kai turi laisvas dienas, lanko anūkus, darbuojasi sode.
„Turiu dvi dukras, tačiau nei viena nenorėjo eiti mano pėdomis. Dukros sako, kad mediko darbas labai sunkus, todėl ir nesirinko šios profesijos. Tačiau tikriausiai niekas nežino, kad visus mūsų vargus atseikėja gražūs pacientų žodžiai, jų padėkos“, – sako R. Reutienė.

Vijana Sykienė: „Būti mediku noro neužtenka – reikia pašaukimo“
Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre bendrosios praktikos slaugytoja Vijana Sykienė dirba 6 metus, tačiau jos slaugytojos darbo praktikai jau apie 30 metų. „Mediko darbas – tai mano svajonė ir mamos noras. Visiems tėvams smagu, kai jų vaikas siekia tapti mediku, todėl ir aš pasirinkau šią profesiją“, – pasakoja slaugytoja.
Nors niekada neabejojo savo pasirinkimu, V. Sykienė sako, jog tik dabar gali pasakyti, kad teisingai padarė, susiedama savo gyvenimą su darbu medicinoje. „Nors mediko darbas atima daug energijos, tačiau kai tinkamai suplanuoji savo laisvalaikį, jėgų viskam užtenka. Laisvalaikiu važiuoju dviračiu pas mamą. Pabūnu gryname ore ir taip pailsiu. Labai vertinu laiką praleistą gamtoje, kaime“, – sako V. Sykienė. Pasak slaugytojos, būti mediku noro neužtenka – reikia pašaukimo. O kad pacientas tartų gerus žodžius, dėkotų už priežiūrą ir pagalbą, reikia ir širdies gerumo, švelnumo ir nuoširdumo.

Dalia Dilinskienė: „Mediko darbas turi būti sunkus“
Vyresnioji slaugytojo padėjėja Dalia Dilinskienė Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre dirba jau 15 metų. Kaip pati sako, pats gyvenimas viską sudėliojo taip, kad pradėjo dirbti gydymo įstaigoje.
„Darbas ligoninėje ar bet kurioje kitoje gydymo įstaigoje labai sudėtingas. Kiekviena diena atneša daug džiaugsmo, skausmo, liūdesio, užuojautos – visos dienos skirtingos. Pati esu jautrus, kitą užjaučiantis žmogus, todėl šis darbas man artimas. Norėčiau pabrėžti, jog mediko darbas tai nėra auka. Tai darbas, kurį supranti, taip pat jį įvertina kiti ir vien todėl džiaugiesi, kad būtent tu galėjai padėti žmogui“, – sako D. Dilinskienė.
Laisvalaikiu slaugytoja D. Dilinskienė mezga sau ir anūkei sukneles. Tai pats mėgstamiausias užsiėmimas, nors ir mažai tam lieka laisvo laiko. „Deja, bet už mūsų gerumą ne visi pacientai gali padėkoti. Dažniausiai mums dėkoja pacientų artimieji. Maža dalis tų, kurie sustiprėję ar visiškai pasveikę ateina ir mums pasako gerą žodį. Mediko darbas turi būti sunkus, norint šį darbą dirbti, reikia būti ištvermingam ir mylėti žmogų“, – sako D. Dilinskienė.

Vaida Šidlauskienė: „Svajojau tapti bibliotekininke, o tapau medike“
Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre bendrosios praktikos slaugytoja Vaida Šidlauskienė dirba jau 15 metų. Kaip pati sako, medikės darbas nebuvo vaikystės svajonė, nes visą laiką norėjo tapti bibliotekininke, galvojo studijuoti lietuvių filologiją ir dirbti mokytoja. Tačiau svajonės liko tik svajonėmis, nes nepavyko įstoti. „Kaip pamenu, neįstojus mama sakė, kad nenusivilčiau ir pasiūlė mokytis slaugytojos profesijos. Tik trečiame kurse supratau, kur aš papuoliau, todėl negaliu slėpti – prie mediko darbo man reikėjo priprasti. Gal per dvejus metus ir pamėgau savo darbą, tačiau mano atvejis toks, kad tapau medike be pašaukimo. Daugelis žmonių dirba ne pagal pašaukimą vien todėl, kad reikia dirbti. Tas, kuris rado savo pašaukimą, turėtų džiaugtis“, – sako V. Šidlauskienė.
Laisvalaikiu slaugytoja mėgsta leisti skaitydama knygas, būti gamtoje ar keliauti su šeima.
„Nors ir teko darbą prisijaukinti, dabar jį labai pamėgau. Suprantu, kad medikui reikia jautrumo iš visos širdies. Gali medikas nemokėti atlikti kokios nors procedūros, tačiau reikia sugebėti prieiti prie žmogaus, mokėti įsiklausyti į jo problemas ir jam atverti savo gerą širdį, nes tik taip galima pagydyti žmogų“, – sako slaugytoja.

Į viršų