Kiekvienąkart per ilgai pabuvus saulėje odai tenka gintis.
Redakcijos archyvo nuotr.

Peržiemojom žiemą, pusę pavasario ir sulaukėme gražiausio metų laiko. Kai gėlės ir medžiai susigrąžino savo sermėgas – pasidabino gražiausiais žiedais ir lapais, žmonės – atvirkščiai, pametė drabužius ir galvas. Vos tik saulė pašvietė stipriau, kas antras puolė mėgautis spinduliais. Rezultatas – jau yra nudegusių, skelbia 15min.lt.
VUL Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė Matilda Bylaitė teigia, kad saulės aukų Lietuvoje jau yra: „Kiekvienais metais ta problema yra. Pastarosiomis dienomis švietė saulė, žmonės pabuvo terasoje ar pjovė žolę ir prisipažino neįvertinę saulės aktyvumo – sprandai jau raudoni.“
Svarbiausia, anot medikės, suprasti, kas yra saulė ir kokį poveikį ji daro organizmui. Niekas nepaneigs, kad visai gamtai saulė reikalinga. Ji stimuliuoja, motyvuoja, pakelia nuotaiką, gauname vitamino D, sušildome kaulus. Tačiau per ilgai joje pabuvus kyla odos uždegimų.
„Po žiemos odos spalva būna negraži, pamėlusi, norisi, kad ji būtų rudesnė, lygesnė. Tačiau, pradėjus intensyviai degintis, vasaros pabaigoje oda atrodo suvargusi, išsausėjusi, atsiranda raukšlių, dėmių, apgamų, raudonų spuogų ir kitų neaiškių priaugusių dalykų, kurie per žiemą ne visada išnyksta. Ir kasmet jų daugėja. Atsiranda įvairių vyšninių angiomų, keratozių, seborėjinių keratozių“, – vardija medikė.
M. Bylaitė pasakoja, kad jei žmonės nudega iki pūslių, ilgainiui kyla rizika susirgti melanoma arba saulės alergija.
„Kuo daugiau saulės ultravioletinių spindulių arba soliariumo lempų, tuo smarkiau pažeidžiama oda. Kiekvienąkart per ilgai pabuvus saulėje odai tenka gintis. Tie ginamieji mechanizmai bėgant laikui silpsta ir prasideda labai spartus odos senėjimas“, – perspėja Dermatovenerologijos centro vadovė.
Išklausius medikės, ne vienam tikriausiai kyla mintis, negi reikia slapstytis nuo saulės, tačiau M. Bylaitė nuramina, kad, jei žmonės nesidegins kaip šoninė keptuvėje, tokių problemų nekils.
Specialistė pataria visuomet nešiotis apsauginių priemonių nuo saulės. Nors seniau SPF 30 filtras buvo siūlomas viešint tokiuose kraštuose kaip Turkija, Egiptas, Ispanija ir pan., M. Bylaitė rekomenduoja tokio stiprumo apsaugą naudoti ir Lietuvoje. Jos teigimu, pastebima, kad kasmet saulės aktyvumas stiprėja, todėl nudegti galima labai greitai.
Jei skaitant straipsnį norisi atsidusti „šaukštai po pietų – jau nusvilau“, M. Bylaitė siūlo drėkinti, raminti ir vėsinti sudirgusią odą. Tam tinka alijošiaus geliai, specialios po deginimosi skirtos priemonės, kefyras ar drėgna paklodė, į kurią reikėtų įsisupti.