Atėjus tikrai lietuviškai žiemai visi prieš eidami į lauką pagalvoja, kuo apsirengti, kad nesušaltų. Tačiau ne visi rengiasi tinkamai, todėl Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Alma Mikalauskienė sako, kad būtina rinktis tinkamą aprangą, nes drabužiai saugo kūną nuo peršalimo ir tuo pat metu nuo perkaitimo. Šilta apranga tai megzti drabužiai, kailiniai, striukės, šilti galvos apdangalai, be kurių žiemos metu eiti į lauką negalima.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Gyventojai turėtų žinoti, kad nušalti galima tiek esant dideliems šalčiams, tiek ir esant temperatūrai artimai nuliui. Tereikia, kad sutaptų tokie faktoriai kaip drėgnas oras, palyginti žema temperatūra ir šaltas vėjas. Dažniausiai nušąlamos kūno vietos – rankų ir kojų pirštai, ausys ir skruostai, todėl svarbu teisingai pasirinkti šias vietas pridengiančius drabužius.
Kojos greičiausiai išduoda apie šaltį
Žmogaus šilumos pojūtis labai priklauso nuo kojų šilumos. Todėl kojines geriau rinktis pagal situaciją – jeigu visą dieną ruošiamasi praleisti gerai šildomose patalpose, tuomet užteks ir medvilninių kojinių, nes būnant patalpoje, kojos mažiau prakaituos. Tačiau jeigu didžioji dienos dalis praleidžiama lauke, reikia pasirūpinti storesnėmis vilnonėmis ar pusvilnonėmis kojinėmis. Rekomenduojama mautis dvejas kojines: vienas - medvilnines, kitas - vilnos pagrindu. Pirmiausia reikėtų užsimauti vilnonę kojinę, paskui medvilninę, bet taip, kad pirštai galėtų laisvai judėti ir nebūtų užspausti. Kojoms ne mažiau svarbūs ir žieminiai batai. Svarbiausia, kad žieminiai batai būtų stabilūs – plokščiapadžiai arba plačiu tvirtu ir neaukštesniu kaip 3–4 centimetrų kulnu. Avalynės padas neturi slysti. Avėti reikia tik patogius batus, pasiūtus iš natūralių (tiek išorėje, tiek viduje) medžiagų. Negalima visą dieną avėti žieminę avalynę būnant šiltose patalpose. Šilumoje kojos prakaituoja, avalynė sudrėksta, dėl to išėjus į gatvę kojos greitai sušąla. Nereikėtų avėti aptemptos, siauros avalynės. Geriau rinktis didesnio dydžio batus, kad koja bate jaustųsi laisvai.
Pirštinės ir kepurė – svarbiausi aksesuarai žiemą
Pirštinės žiemą neretai tampa aksesuaru. Žinoma, gražias ir raštais išmargintas pirštines daug maloniau mūvėti nei niūrias ir sudriskusias. Dar geriau, jei tos pirštinės saugo rankas nuo šalčio. Žiemą mūvėti rekomenduojama megztas vilnones ar siūtas odines kumštines pirštines, su natūraliu kailiu viduje. Pirštuotos pirštinės kur kas patogiau, tačiau kumštinės yra daug šiltesnės. Be abejo, geriausia rinktis iš natūralios odos pasiūtas pirštines, nes jos geriau išsaugo šilumą. Vaikščiojimas be galvos apdangalo paprastai baigiasi peršalimo ar kitomis ligomis. Kepurės (ir kiti apdangalai) pagal konstrukciją, medžiagas ir paskirtį labai įvairios, todėl kiekvienas lengvai gali pasirinkti sau tinkančią ir patinkančią, tačiau geriausia, kad kepurė būtų natūralaus pluošto (kailinė, vilnonė ar kt.), prigludusi ir dengianti ausis.
Natūralaus pluošto drabužiai – padeda nesušalti
Žiemą patartina dėvėti drabužius, pasiūtus iš natūralaus pluošto medžiagų: medvilnės, lino ir vilnos. Jie lengvi, minkšti, gerai sugeria drėgmę ir yra pralaidūs orui. Pluoštai esant 65 procentų aplinkos drėgmei sugeria 7−8 procentus drėgmės, o esant 95 procentų aplinkos drėgmei – 17–18 procentų. Tuo pačiu jie tampa gerais laidininkais – pluoštas nesielektrina. Drabužiai neturi varžyti judesių, trikdyti kvėpavimo, kraujotakos. Papildomą šilumos izoliaciją suteikia lengvi viršutiniai drabužiai. Žiemą šie drabužiai turi sumažinti šilumos pralaidumą, todėl jų gamybai naudotini tankūs ir poringi, geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis pasižymintys vilnoniai, pusvilnoniai, šiaušti medvilniniai bei trikotažiniai audiniai. Striukių ir paltų paskirtis – apsaugoti nuo vėjo ir kritulių, todėl jie siuvami iš storesnių ir poringesnių, vėjui ir vandeniui nepralaidžių audinių.
