facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

2014-07-17 08

Didžioji dalis Lietuvoje nuskendusių suaugusiųjų – neblaivūs.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.

Lina ABROMAVIČIENĖ
Vasara – pats smagiausias metų laikas, kai laukia atostogos, draugai, gamta ir pramogos. O kad atostogauti būtų smagu ir, svarbiausia, saugu, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai dar kartą primena, kokia svarbi žmogaus gyvybė, ir pataria, kaip elgtis prie vandens ir vandenyje bei ką daryti, jei žmogus skęsta.

Prie vandens – saugumo taisyklės
Suaugusiesiems sveikatos specialistai primena, kad lipti į vandenį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų nederėtų. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes. Tai rodo statistiniai duomenys, kuriuose užfiksuota, jog didžioji dalis Lietuvoje nuskendusių suaugusiųjų buvo neblaivūs.
Išsiruošus maudytis geriau neplaukioti vieniems, nes pradėjus skęsti kartu plaukiantis žmogus gali išgelbėti gyvybę. Daugelyje paplūdimių įrengti gylį ribojantys plūdurai. Už jų toliau plaukti nerekomenduojama. Būtina visada paisyti paplūdimyje esančių ženklų ir vėliavos įspėjimų.
Plaukioti rekomenduojama tik gelbėtojų prižiūrimose vietose, kur budi profesionalūs gelbėtojai.
Į seklų ar nepažįstamą vandens telkinį reikia bristi, o ne nerti ar šokti. Nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena dažniausių galvos ir kaklo traumų priežasčių. Nerekomenduojama maudytis po valgio. Jei žmogus kaitinosi saulėje, staiga šokti į vandenį nederėtų, nes raumenis gali sutraukti mėšlungis. Jei atsitiko taip, kad vandenyje raumenis sutraukė mėšlungis, reikia stengtis nepanikuoti, įtempti raumenį ir plaukti į krantą.

Plaukimo įgūdžiai apsaugo vaiką
Kuo anksčiau suaugusieji išmokys vaikus plaukti, tuo nelaimių rizika bus mažesnė. Tačiau ir mokančius plaukti mažamečius vaikus būtina prižiūrėti prie vandens, nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių. Reikia atkreipti dėmesį, kad vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta. Jiems nuskęsti užtenka kelių sekundžių, todėl mažamečių skendimų rizika yra itin didelė. Nederėtų palikti vaikų saugoti vyresniems vaikams, nes jie nėra tokie atidūs ir atsakingi, kaip suaugusieji. Vaikams iki 5 metų amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, turinčias galvos atramas. Pripučiami ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonė. Negalima leisti vaikams maudytis iš karto po valgio ar valgant.

Pagalba skęstančiajam – atsakingas darbas ir pareiga
Jei kitas žmogus skęsta, pirmiausia reikia šauktis pagalbos, atkreipti kitų žmonių dėmesį ar kviesti gelbėjimo tarnybas numeriu 112. Jei įmanoma, skęstančiajam reikėtų paduoti virvę, storą lazdą ar kitą priemonę, kad būtų galima jį ištraukti į krantą. Gelbėti skęstantį žmogų galima tik mokant gerai plaukti. Gelbėjantis žmogus turi žinoti, kaip prisiartinti ir nugabenti skęstantįjį į krantą. Visi žino, jog skęstantis žmogus būna apimtas panikos, griebiasi ir nardina gelbstintį žmogų, todėl grėsmė kyla abiem.
„Prie skęstančiojo geriausia prisiartinti iš nugaros, kad skęstantis žmogus jūsų nesugriebtų. Galite panerti, už kojų apsukti skęstantįjį ir išnerti toje pačioje vietoje arba panėrę išnerti jam už nugaros. Jei žmogus skęsta upėje, reikia pabėgėti į priekį prieš skęstantįjį ir pasitikti jį plaukiant prieš srovę.
Jei skęstantis žmogus jus sugriebė – išsilaisvinkite nuo jo“, - pataria sveikatos specialistai.
Adekvačiai reaguojantis į aplinką nukentėjusysis gali laikytis gelbstinčiam žmogui už pečių (galima plaukti ant nugaros arba ant pilvo). Jei nukentėjęs asmuo yra be sąmonės, gelbstintis asmuo turi laikyti jo galvą taip, kad į burną nepatektų vandens (suimti už pažastų ar už apatinio žandikaulio, plaukti ant nugaros). Tai reikalauja didelės fizinės jėgos ir ištvermės.
Parplukdžius skendusį žmogų į krantą, jei jo gyvybinės funkcijos yra sutrikusios, teikti pirmąją pagalbą, kol atvyks gelbėjimo tarnybos.

 

Į viršų