Šermukšnis yra labai vertingas dekoratyvinis, maistinis ir vaistinis augalas, vitamino C jo obuolėliuose yra daugiau nei citrinose.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Laima TRUMPYTĖ
Kol dar ruduo pakankamai šiltas ir saulėtas, verta pasigrožėti rudeniška įvairių augalų spalvų palete.

Putinas
Tai neretas augalas didelėje dalyje pasaulio šalių – ne veltui jo priskaičiuojama apie pusantro šimto rūšių. Tik Lietuvoje savaime auga viena rūšis – paprastasis putinas ir dar pora mūsų gan atšiauriam klimatui tinkamų atvežtinių: kanadinis ir sodinis.
Vieni putinai savaime auga kaip medeliai, kiti kaip krūmai, bet visi jie pasižymi bendrais bruožais. Putinų lapai visada yra triskiaučiai, žiedai – balti (ar beveik balti) ir susitelkę į plokščius skėtinius žiedynais, vaisiai — ryškiai raudoni (ir ne tik raudoni) kaulavaisiai, kurie iki šalnų yra aitrūs ir kartūs.
Žydi putinai gegužės—birželio arba rugpjūčio—rugsėjo mėnesiais augdami mišriuose lapuočių miškuose ir upių slėniuose.
Parkuose ir soduose auginamos dekoratyvinės atvežtinės šio augalo rūšys šiek tiek skiriasi nuo natūralių ir yra lepesnės.
Paprastojo putino krūmai drėgnose pamiškėse, vandens telkinių pakrantėse užauga iki keturių metrų aukščio, tačiau neretai jis auginamas ir prie sodybų kaip dekoratyvinis ar vaistinis augalas.
Šios rūšies putinų žiedai balti, vaisiai ryškiai raudoni, o vaistinės savybės begalinės. Beje, sakoma, kad šalčio pakąstus jo vaisius galima išlaikyti užkastus iki pat pavasario ir dėl to nei maistinės, nei vaistinės jų savybės nė kiek nenukenčia.
Nuo senų laikų daug vitamino C turintys putinų vaisiai naudojami maistui – jie valgomi ir vieni, ir iš jų verdami kompotai, kisieliai, želė, marmeladai, pastilės. Sultimis dažnai dažomi įvairūs maisto produktai.
Svarbiausia yra tik nepamiršti, kad putinų vaisius naudoti galima tik tada, kai jie yra gerai pašalę – nebe aitrūs. Tačiau daugiausia putinų vaisiai, ir ne vien jie – ir žievė, naudojami kaip vaistai.
Putinai gerina širdies darbą, varo šlapimą, ramina sergant neurozėmis, kraujagyslių spazmais, hipertonija, padeda peršalus, užkimus, viduriuojant. Sultys ir arbatos geriamos nuo opaligių, kolitų, pūlinių ligų.
Geriausia gydytis nuo žinomų ligų. Pavyzdžiui, sergant bronchitu reikia tris šaukštus putinų sulčių sumaišyti su trimis šaukštai medaus ir užpilti litru šilto vandens, o paskui gerti po pusę stiklinės 4 kartus prieš valgį.
Šaukštą putinų vaisių užpylus stikline vandens ir porą valandų palaikius antpilu galima skalauti skaudančią gerklę.
Ypač gerai padeda putinų sultys nuo staigaus galvos skausmo.

Vinvytis
Vinvytis, ko gero, yra pats nelepiausias ir pats gražiausias iš vijoklinių augalų. Todėl juo dažniausiai Lietuvoje ir apsodinamos pavėsinės, tinklinės tvoros, balkonai, sienos.
Vinvytis dažnai vadinamas laukine vynuoge, nes rudenį subrandina mažas mėlynų uogų kekes. Tačiau tos uogos yra nevalgomos, nors ir labai išvaizdžios. Kaip ir išvaizdūs yra vinvyčių lapai: pavasarį ir vasarą – sodriai žali, rudenį – raudoni. Gražiai atrodo ir nuogos išsiraičiusios šio vijoklio šakos su stiebais žiemą – kaip grafikos darbas.
Beje, gausūs vinvyčio lapai yra puikus fonas kitiems augalams išryškinti. O kartais šis augalas auginamas ir kaip kilimas – horizontaliai.
Populiariausi yra triskiaučiai ir penkialapiai vinvyčiai.
Triskiaučiai per metus užauga apie du metrus ir gali siekti iki 20-30 metrų aukščio net paunksmėje. Ši puošni liana žavi tiek lapų spalvų kaita nuo žalios iki raudonos, tiek tamsiai violetinės spalvos uogomis.
Penkialapiai išauga kiek žemesni – tik iki 20 metrų aukščio ir mėgsta saulėtas arba pusiau pavėsingas vietas. Žydi birželį-liepą jie ne itin įspūdingai: žiedeliai - smulkūs, žalsvi, o štai uogos – labai gražios. Ypač gerai, kad šis augalas atsparus šalčiui, sausroms ir užterštam miestų orui.
Penkialapis vynvytis, kilęs iš rytų ir centrinės Šiaurės Amerikos, auginamas daugelyje pasaulio šalių kaip dekoratyvinis augalas, nes nenusmelkia kitų augalų ir negadina jokių paviršių, o vasarą net mažina sienų įkaitimą.
Tarp kitko, vinvyčių ūgliai ir vaisiai liaudies medicinoje naudojami kaip vaistai.
Lietuvoje populiariausi vijokliai vinvyčiai gan paprastai dauginami sėklomis ir auginiais.
Vinvyčiai puikiai auga priesmėlio, priemolio ir molio dirvose. Jie mėgsta drėgmę, bet nepakenčia stovinčio vandens.
Ir jiems auginti nereikia didelio žemės ploto: tereikia augalą pasodinti į 70 centimetrų pločio ir tokio pat gylio duobę, o šaknis užberti gera derlinga žeme.
Tiesa, prieš žiemą rekomenduojama šaknis mulčiuoti arba komposto durpe, arba paprasta žeme, arba perpuvusiu mėšlu.
Šie augalai yra labai atsparūs ligoms ir kenkėjams.
O jei vinvytis pernelyg išsikerojo ar atsibodo, jo nesunku atsikratyti – tereikia prie pat šaknų nupjauti jo stiebus ir sudžiūvęs augalas pats nukris.

Šermukšnis
Erškėtinių šeimos obelinių pošeimio augalų genties atstovas šermukšnis, ko gero, pats įspūdingiausias iš visų rudenį išgražėjančių augalų.
Tai vasaržalis medis arba krūmas, išaugantis iki 3-20 metrų aukščio su neporiniais plunksniškais lapais, skėtiškais žiedynais ir raudonais ar oranžiniais obuolėliais. Apskritai šermukšnių gentyje yra apie 200 rūšių, iš kurių paprastasis yra pats populiariausias – bent jau Lietuvoje. Mėgsta šermukšnis neutralius dirvožemius, kol jaunas - pakenčia paunksmę, vėliau tampa tikru šviesamėgiu. Yra atsparus šalčiui ir sausroms, tad išgyvena nuo 100 iki 200 metų.
Šermukšnis yra labai vertingas dekoratyvinis, maistinis ir vaistinis augalas, vitamino C jo obuolėliuose yra daugiau nei citrinose. Taip pat gausu sacharidų, flavonidų, rauginių medžiagų, rečiau sutinkamo vitamino E, jodo, eterinių aliejų, mineralinių medžiagų, mikroelementų.
Tad obuolėliai vartojami uogienių, acto, spirito, vyno gamybai, kieta mediena – tekinimo darbams, o dekoratyvūs gojeliai puikiai užmaskuoja neišvaizdžias sodų ir parkų vietas.
Gydymui nuo seno naudojami ir šermukšnio lapai, ir žievė, ir žiedai, ir vaisiai. Tik renkami visiškai prinokę vaisiai (po pirmųjų šalnų), kurie džiovinami 50-60 °C temperatūroje.
Lapų bei žievės nuoviru mūsų protėviai plaudavo žaizdas, laisvino vidurius, vaisių arbatą gėrė prastai virškinant ar trūkstant vitaminų. Be to, vaisiai mažina kraujospūdį, valo kepenis, tulžį bei inkstus.
Pasigaminti tam šermukšnių obuolėlių užpilą paprasta. Vieną šaukštą smulkintų šermukšnių vaisių reikia užpilti stikline verdančio vandens ir pašildyti 3 minutes ant silpnos ugnies. Nukošus galima pasidaryti vonią, kuri puikiai gydys žaizdas, padės persišaldžius.
Tačiau būtina atminti, kad paprastasis šermukšnis nevartojamas sergant akmenlige, opalige, viduriuojant ir esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui.
O įdomiausia, kad šermukšniui priskiriamos ir stebuklingos galios. Jis esą saugo nuo blogio, teikia ramybę. Paprastojo šermukšnio esą bijo laumės, raganos, burtininkai, velniai, net Perkūnas.

Vinvytis dažnai vadinamas laukine vynuoge, nes rudenį subrandina mažas mėlynų uogų kekes, o vasarą žavi žaliais, rudenį raudonais lapais.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.