08-26-2015 01

Gerai prižiūrimas augalas gali tapti iš kartos į kartą perduodama šeimos relikvija.
Jūratės JURŠIENĖS nuotr.

Vėjūna GUZULAITYTĖ
Bonsai – Kinijoje gimusi ir japonų perimta meno rūšis, kai kuriama pasitelkiant gamtą. Tai laikoma viena gražiausių tradicijų, atspindinčių rytiečių meilę gamtai. Pavadinimas, išvertus iš japonų kalbos, reiškia indelyje patalpintą augalą. Ir išties kiekviena bonso rūšis – maža tam tikro medžio versija. Bonsų augintojai siekia medelį suformuoti kiek įmanoma panašesnį į jo didįjį giminaitį, augantį laisvėje. Gerai prižiūrimas augalas ne tik džiugina akį ir stebina svečius – jis netgi gali tapti šeimos relikvija: gerai prižiūrimi medeliai gyvena apie 400 metų.

Laikymas
„Nėra universalios vietos ir sąlygų bonsų laikymui – vienos rūšys geriau lapoja esant tiesioginiams saulės spinduliams, tuo tarpu kitoms saulės reikia, tačiau tiesioginis kontaktas gali neigiamai paveikti“, – aiškina bonsų medelius laisvalaikiu auginantis Severinas Fomkinas.
Dėl to labai svarbu žinoti, kokia augalo rūšis auginama ir išsiaiškinti jai tinkamiausias sąlygas. Visgi visos bonsų rūšys turi šį tą bendro – nemėgsta stipraus vėjo ar skersvėjų. Tad svarbu parinkti tokią vietą, kuri būtų nuo to apsaugota. Panašiai ir su temperatūra – sunku sukonkretinti, nes visi augalai skirtingi, tačiau bonsų auginimui paprastai optimali 15 – 25 laipsnių temperatūra.

Kaip laistyti
Kadangi bonsai gali būti įvairių rūšių, taip pat ir skirtingų dydžių, sudėtinga pritaikyti vieną algoritmą, tinkamą visiems šiems augalams.
„Norint tinkamai prižiūrėti medelį, svarbu objektyviai įvertinti kompleksinius aplinkos veiksnius – metų laiką, gruntą, į kurį pasodintas augalas, klimatą. Daug reikšmės turi vazono, kuriame auginamas medelis, dydis. Augalai, kurie tinkami auginti patalpose ir tie, kurie vasarą nebijo būti išnešti į lauką, taip pat laistomi skirtingai, tad sudėtinga prieiti prie universalios laistymo sistemos“, – teigia S. Fomkinas.
Svarbiausia – visuomet stebėti, kaip medelis reaguoja į aplinką, ar jo dirva drėgna. Labai svarbu neperlaistyti, tačiau vandens trūkumas irgi žalingas. Esant karštam orui, patartina rytą ir vakare patikrinti dirvą, jei reikia – palaistyti. Kitokiu oru patartina augalą patartina laistyti kas dvi – tris dienas, tačiau priklausomai nuo rūšies ir namuose esančių sąlygų, galima laistyti ir kasdien.
Bonsų augintojams S. Fomkinas pataria vazono viršutinę dalį iškloti samanomis – jos sulaikys augalui reikalingą drėgmę ir apsaugos dirvą nuo erozijos. Be to, tai puikus sprendimas išvykstant atostogų ir kurį laiką negalint pasirūpinti savo augalu.
Kadangi bonsai mėgsta šiltą ir drėgną aplinką, kartkartėmis patartina juos purkšti vandeniu. Jei turite mažiau laiko ar bijote, jog galite perlaistyti savo medelį, sodinkite jį į pralaidų substratą, kuris beveik užtikrins, jog nepakenksite šaknims.

Trąšos
Specializuotose parduotuvėse galima įsigyti būtent bonsai medeliams pritaikytų trąšų.
Bonsai medelius auginantis S. Fomkinas pataria: „Pagal finansines galimybes (kainos svyruoja nuo poros eurų už sveriamas trąšas iki keliolikos eurų už didelę trąšų pakuotę ar buteliuką) galima rinktis iš granulinio tipo ar skystų trąšų – abiem atvejais jas paruošti nesudėtinga. Ir augalus reikėtų tręšti kas dvi savaites.“
Jei nenorite išlaidauti, tačiau namuose turite kitokių trąšų, jos irgi tinka, tačiau ruošiant trąšomis prisotintą vandenį, reikia pasirūpinti, jog trąšų koncentracija būtų perpus mažesnė nei tręšiant įprastus augalus. Tiesa, bonsams netinka azotinės trąšos – augalas staiga suvešės, tačiau jo ūgliai bus silpni.

Persodinimas
Medelį būtina periodiškai persodinti, kai šaknų sistema užpildo visą indo plotą. Persodinimu siekiama užtikrinti maistingą dirvą ir paskatinti šaknų augimą.
„Augalus, sezoniškai metančius lapus, reikia persodinti kas dvejus – trejus metus, o tuos, kurie žaliuoja ištisus metus, rečiau – maždaug kas ketverius ar penkerius metus. Kadangi esama skirtingų šio augalo rūšių, o kiekvieniems namams būdingas vis kitoks mikroklimatas, svarbu atėjus pavasariui įvertinti medelio šaknis ir jų įsitekimą vazonėlyje – gali būti, jog reikės persodinti dažniau“, – aiškina S. Fomkinas.
Paprastai bonsai medeliai persodinami ankstyvą pavasarį, maždaug kovo – balandžio mėnesiais, tačiau kai kurios tropinės ir subtropinės rūšys persodinamos vidurvasarį. Taigi, labai svarbu žinoti, kokią bonsai medelio rūšį auginate.

Įrankiai
„Kadangi tai tikrai nemažai priežiūros reikalaujantis augalas, verčiau įsigykite specialius įrankius, kuriuos naudojant bonsai medelis bus tinkamai prižiūrimas ir sparčiai augs. Iš pradžių pakanka įsigyti pagrindinių įrankių rinkinį ar atskirai susikomplektuoti svarbiausias priemones, skirtas šaknų priežiūrai, šakų ir lapų karpymui“, – aiškina S. Fomkinas.
Svarbu investuoti į kokybiškas ir specializuotas priemones – nekokybiški kiniški įrankiai pagaminti iš minkšto plieno, todėl pakankamai greitai juos teks keisti naujais, o visiems augalams skirtos žirklės medeliui gali pakenkti.
Patartina rinktis japoniškus bonsai medelių priežiūrai skirtus įrankius – jie gerokai brangesni, tačiau pagaminti iš tvirtesnių medžiagų, todėl įsigyjami visam laikui.

Genėjimas ir dailinimas
Pirmiausia svarbu perprasti įsigyto augalo natūralią būseną – kokioje aplinkoje jis auga, kokios sąlygos jam įprastos, stebėti, kaip augalas adaptuojasi namuose. Specialistai pataria, jog pirmaisiais metais augalo geriau negenėti, leisti augti ir formuotis šaknims.
S. Fomkinas teigia, jog vėliau, norint, kad medelis augtų ir būtų sveikas, svarbu tinkamu metu jį apgenėti, suteikti norimą formą. Jauni medeliai linkę intensyviai stiebtis į viršų, dėl to kartais tenka nugnybti užaugusias dar nesumedėjusias dalis, taip paskatinant augalą ūglius leisti į norimą pusę ir atitinkamai formuoti.
Kadangi tai sudėtingas procesas, reikėtų pasiieškoti daugiau informacijos apie konkrečią bonsai medelio rūšį – jų genėjimo ypatumai šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, tropiniai ir subtropiniai bonsai medeliai auga sparčiau, dėl to genėjimas jiems būdingas periodiškai. Tuo tarpu kitokios augalų rūšys taip greitai neauga ir genėjimas joms reikalingas retai. Pagrindinė taisyklė – nenugenėti per daug.

Ligos ir kenkėjai
Kadangi šis augalas – miniatiūrinė bet kokio medžio versija, jam būdingos atitinkamos ligos ir kenkėjai. Vis dėlto, užklupus tokiai bėdai, priežiūra paprasta – su problemomis kovojama taip, lyg tai būtų paprasčiausias medis.
Lauke laikomus bonsus S. Fomkinas pataria purkšti bordo mišiniu, pastebėjus, jog augalas serga – fungicidais. Jei užpuolė vabalai, galima purkšti citrinų žievelių ar česnakų nuoviru, esant rimtai problemai pasitelkti insekticidus.

08-26-2015 02

Bonsai – tai ne tik augalų rūšis, bet ir senovės Japonijoje propaguotas menas.
Jūratės JURŠIENĖS nuotr.

 

Į viršų