facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

11-05-2015 05

A. Keturkienė su vyru V. Keturka.
satvika.lt nuotr.

Ramunė DAMBRAUSKAITĖ
Šiauliuose yra grožio namų ar SPA centrų, kuriuose atliekamas ajurvedinis masažas. Bet kas yra ta ajurveda? Pasirodo, ajurveda galima kovoti prieš stresą arba apskritai pradėti naują gyvenimą, kuriame vyrauja harmonija, ramybė, grožis ir sveikata. O grožis – plačiąja prasme: kai ne tik pats sau gali tapti gražus, bet ir visas pasaulis.
Asta Keturkienė – gydytoja, sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė, Ajurvedos akademijos dėstytoja, ajurvedinių masažų bei konsultacijų studijos įkūrėja, Sveikatos rūmų narė neseniai viešėjo Šiauliuose ir skaitė paskaitą apie ajurvedinę mitybą ir gyvenseną. Su ja plačiau ir kalbame – kokių tipų žmonės esame, kaip pasiekti gyvenimą be streso ir kaip tapti sveikesniems ne tik kūnu, bet ir siela.

– Apie ajurvedą.
– Negausi ajurvedos literatūra leidžia datuoti jos atsiradimą 6000–4000 metų pr. Kr. Bet sakoma, kad iki tol ji egzistavo dar ne vieną tūkstantmetį, tik nebuvo užrašyta dėl geros žmonių atminties. Ajurvedos išmintis pateikta sanskrito kalbarinkiniuose – samhitose.
Šiais laikas egzistuoja trys pagrindinės ajurvedinių žinių samhitos. Tai yra Čaraka, Sušruta ir Aštanga. Mes daugiausiai vadovaujamės Čaraka samhita.
Viskas, kas buvo užrašyta labai seniai, yra aktualu ir šiai dienai, kitaip tariant, niekas nepasenę ir naujų atradimų čia nėra. Ajurvedos credo – kad sveiki nesirgtų, o susirgę sveiktų, kad mes gyventumėme džiugiai, laimingai ir, žinoma, sveikai. Apie tai ir yra šis mokslas.
Apskritai ajurvedoje pateikiama informacija ne tik apie ligas, jų simptomus, gydymą, vaistažoles, iš jų gaminamus vaistus. Labai svarbi yra pati pacientų slauga, priežiūra, gero gydytojo savybės, gyvenimo trukmės pailginimas, artėjančios mirties požymiai ir pasiruošimas jai.
Ajurvedos gydytojo pareiga yra kalbėti pacientui aiškinant „kodėl“ ir „ką reikia keisti“. Netinka vien paskirti gydymą ir nieko nepaaiškinti žmogui. Juk didžioji dalis ligų yra psichosomatinės. Pats ajurvedos gydytojas turi laikytis aukštų standartų – jokių būdu nevartoti alkoholio, nerūkyti, nesisvaiginti kuo kitu, maitintis vegetariškai, turėti savo dvasines praktikas. Nes jeigu jis bus ligonis, kuo jis gali kitam padėti?

– Kokias ligas ajurveda gali gydyti?
– Ajurveda gali paveikti visas ligas, tarp jų – ir onkologines. Žinoma, visada akcentuojame, kai taip išvystyta klasikinė medicina: reikia derinti šitas dvi medicinas. Mes pasisakome už dermę.

– O kaip diabetas?
– Diabetas yra organizmo taršos ir neigiamų emocijų (kategoriškumo) derinio pasekmė. Sergant diabetu ir vartojant insuliną, žinoma jau teks gyventi su vaistu visą gyvenimą, nes kasa tiesiog priprato pati jo nebegaminti. Bet valantis organizmą, keičiant mitybą, valant psichiką vienareikšmiškai žmogus sveiksta. O ajurveda gyvenantiems su insulinu padėtų vartoti mažiau dozių, sumažinti komplikacijas, o nuo tabletėmis gydomo cukrinio diabeto galima visiškai pasveikti.
Kalbant apie tai, ko siekia ajurveda, norėčiau pacituoti tekstą iš senųjų šaltinių: „Tegu visi būna laimingi. Tegu visi išsivaduoja nuo negalios. Tegu visi rūpinasi kitų gerove. Ir aš noriu padėti kitiems. Tegu niekas nekenčia.“

– Kaip ajurveda mato stresą?
– Mes visi gyvenime strese. Yra trumpalaikis stresas, kurio neišvengsime, ir yra ilgalaikis. Kadangi ajurveda yra holistinis mokslas, jis žiūri į žmogų ne kaip į kūną, bet kaip į visumą: mes turime ir savo jausmus, protą, intelektą, sielą. Jeigu serga žmogus, serga ne tik jo fizinis kūnas. Tas ilgalaikis stresas, kuriame labai daug kas gyvena, priklauso nuo mūsų požiūrio. Ajurveda kiekvieną gydymą adaptuoja konkrečiam žmogui.

– Kiek žinoma, pagal tipus?
– Yra trys žmonių konstituciniai tipai – došos, ir trys proto būsenos. Nuo mūsų konstitucinio tipo priklauso mūsų nervų sistemos būklė, nervinis jautrumas arba emocinis labilumas. Tarkime, vata došos tipo žmonės yra sausojo, šąlančio tipo žmonės. Jie turi labai silpną psichiką ta prasme, kad jų emocijos yra labilios, jie linkę depresuoti, stresuoti, jiems tai blogai, tai gerai. Jų emocinė amplitudė yra labai plati ir išsiderinusi. Emocijoms subalansuoti jiems dažnai prireikia alkoholio, tablečių, antidepresantų, migdomųjų. Jų miegas jautrus. Iš ryto reikia ir stimuliatorių, o tai alina nervų sistemą. Šie žmonės linkę į suicidus. Jie gyvena lėtiniame strese. Žmogus pavargsta nuo savęs, o nuo jo – aplinkiniai, nes nežino, kada jam yra blogai, o kada yra gerai.
O karštojo tipo – pita došos žmonės labai impulsyvūs, jie yra tikri degtukai, tuojau pat susierzina, linkę pykti. Patys nuo to stresuoja ir kitiems suteikia nemažai streso. Nežinia, ką pasakysi ir, žiūrėk, jį tai supykdys. Tad tokie žmonės yra patys streso šaltiniai.
Kaupiančiojo tipo – kapha došos žmonės yra tingūs, lėti, jų charakteris yra ramiausias, geriausias, juos sunku išvesti iš pusiausvyros, tik jiems yra būdingas įsiskausminimas. Šeimoje turėti tokį žmogų yra palaima, nes jis daug ką nutyli, sugeria, jis – nekonfliktuojantis žmogus, bet turi polinkį įsižeisti. O kažką erzina ir jo ramybė.
Nežinodami mokymo apie konstitucinius tipus nesuprantame šalia mūsų esančių. Tai tampa vienu iš streso šaltinių.

– Sakėte, kad yra trys proto būsenos.
– Kitaip tariant – gunos. Priklausomai nuo to, kuri mumyse dominuoja, esame labiau ar mažiau emociškai jautrūs.
Yra neišmanymo guna, kai žmogus yra toli nuo dvasingumo, jam Dievo nėra ir jis mano, kad viską gali sutvarkyti pats. Jis gyvena tokiu vadinamuoju vagies principu. Nebūtinai vagys – tie, kurie sėdi kalėjime ar yra nuteisti. Gali tiesiog egzistuoti vagies mentalitetas, būdingas tiems, kurie dėvi vardinius kostiumus, dirba prestižiniame darbe. Ir mąsto: pavogiau – šuo nesulojo, niekas nematė, tai ir viskas gerai. Jiems apgauti, gudrauti, gauti naudos sau yra prestižo reikalas. Šitie žmonės neturi ramybės, jie dažnai ieško atsipalaidavimo kvaišaluose. Kodėl? Dėl to, kad neturi dvasinių praktikų, nebendrauja su šviesiais žmonėmis. Jie mano, jog kartą gyvendamas turi pasiimti visus malonumus iš gyvenimo – tad po jų kad ir tvanas. Yra ir maistas, kuris palaiko šitą proto būseną. Tai nešviežias, senas maistas, pusfabrikačiai, greitas maistas, smurtinis maistas.
Bene populiariausias gyvenimas – aistros gunoje, kada siekiama konkuruoti, nugalėti, išsiskirti, antai išsiskirti figūra, pasiekimais, diplomų gausa, turtu ar pan. O senstant vis tiek reikia kažkuo gelbėtis – mažinti raukšles, bet kokiais būdais išlikti jaunam. Juk tai būdinga ypač moterims. Jos linkusios galvoti – jeigu yra kiek apkūnesnės, vyresnės tuomet nebus niekam reikalingos. Ir tai kainuoja ne tik daug pastangų, bet ir pinigų. Ką šiandien daro moterys ir merginos? Dalis jų priklauso nuo socialinio tinklo, pavyzdžiui facebook'o. Nuolat dalijasi savo nuotraukomis, tikrina kiek surinko „laikų“, o jei nesurinko, tai išgyvena. Visą laiką tokia moteris laiko ranką ant kitų nuomonės pulso apie save. Tad gyvenimas pradedant pasiekimais baigiant savo išvaizda panašus į lenktyninio žirgo gyvenimą. Jis nerealiai alina: pastangos metamos į išorę – „kaip atrodau“, nors iš tikrųjų stengiuosi užgniaužti savo vidines baimes, nepasirodyti silpna.
Šie žmonės šiame gyvenime kone susidegina. Jie irgi linkę svaigintis. Dievas jų gyvenime yra tik tada, kai viskas klojasi sėkmingai. Kai būna blogai, jie sako, kad Dievo nėra arba reikalauja, kad kažkas jiems parodytų tą Dievą. Šitoks ryšys su aukštesne jėga labai sunkina gyvenimą, nes nėra į ką atsiremti. Tuomet jie remiasi į kitų nuomonę apie save. Tai bando išlaikyti figūrą, naudoja veido procedūras, leidžiasi botoksą, sportuodami alina save dietomis, geriau į jas nepasigilinę, ar šios tarnauja sveikatai – svarbu, kad dieta. Tada ir praranda tą pasitikėjimą, apgaudinėja save ir kitus, manydami, jog tai yra tikrasis jų „aš“.

– Kuri būsena yra gera?
– Idealiausia, kada žmonės gyvena dorybės būsenoje. Bet tokių žmonių yra labai mažai. Jie turi nuolatinį ryšį su Kūrėju, nes žino, kad kas beįvyktų, tai yra teisinga ir dėsninga, tad nesijaučia nuskriausti. Jeigu visi žmonės žinotų, kad viskas, kas vyksta, yra dėsninga, teisinga, labai gerai apsisaugotų nuo streso.
Turime suprasti, kad šiandien kuriame savo rytojų. Mano ligos, mano savijauta priklauso nuo pastangų – ką aš dariau. Savigailestyje gyvenančių žmonių konsultuodama klausiu, kas jūs darėte, kad būtumėte sveiki. Bet tenka įsitikinti, kad žmonės tiesiog alina savo sveikatą. Pavyzdžiui, valgo bet ką, bet kada, bet kiek, bet kur. Vartoja ne tik alkoholį, bet ir stimuliatorius – kavą, energinius gėrimus, jau nekalbu apie gaiviuosius. Kaip dažniausiai žmonės ilsisi? Prie televizoriaus ir kažką kramtydami ar grukšnodami, išgyvendami kitų emocijas.
Satva guna (dorybės gunoj) gyvenantys yra nuolankūs. Nuolankumas nuo nusižeminimo skiriasi. Nuolankumas yra tuomet, kai žmonės viduje priima tai, kas vyksta. Nusižeminimas atsiranda pataikaujant, apsimetant, bet viduje iš tiesų erzina, pykdo. Nuolankūs žmonės supranta: esu ir turiu šiandien tai, ko vertas. Mes visada turime pasirinkimą kaip reaguoti į ištikusią situaciją. Jeigu tinkamai reaguosime, tuomet save apsaugosime nuo streso. Netektys, praradimai, vagystės – iš šitos situacijos negaliu pabėgti fiziniu kūnu, bet turiu apsispręsti kaip reaguoti. Sudaužiau automobilį, bet visi likome sveiki. Renkuosi: gailėsiu savęs dėl automobilio ar būsiu dėkinga, kad buvau apsaugota nuo mirties.
Jeigu gyvenu darnoje su Kūrėju, pasitikiu juo ir tikiu, mąstyti pozityviai nebus sunku. Ajurveda kalbėdama apie organizmo taršą kalba apie dviejų rūšių taršas – proto ir kūno. Kuo mes užsiteršiame savo požiūrį? Negatyvia informacija, grubiomis, vulgariomis kalbomis, nuolatinėmis aimanomis, pavydu. O juk lietuviai linkę nuolat dejuoti, jiems, atrodo, amžinai kažkas kažko nedavė. Kai klausiu, kaip gyvenate, man atsako – kas gali Lietuvoje šiais laikais gerai gyventi...

– Nuo ko pradėti?
– Mokytis holistinių mokslų galima Ajurvedos akademijoje. Bet išmintis per literatūrą, internetą yra nesunkiai prieinama. Pirmiausiai turite ieškoti ryšio su Kūrėju. Mano galva, visos konfesijos yra geros, kurios nemoko žudyti ir neniekina kitų tikėjimų. Vis tiek visi keliai veda į Romą, Dievas yra vienas.
Ieškoti Kūrėjo ir ramybės galima malda, meditacija. Nuraminti protą galima giedant, o galima šokti, dainuoti. Stiprų antistresinį poveikį turi aliejiniai ajurvediniai masažai, ypač su shirodhara (aliejaus lašinimu ant kaktos). Kvėpavimo pratimai, joga ramina. Svarbu skaityti šventraščius, pozityvią literatūrą. Daugiau už viską dėkoti Dievui ir šypsotis vieni kitiems.
Stresas gyvenime itin įsivyrauja, jeigu mes mąstome tik apie save – „aš, mano, man“, ir jeigu nuolat norime daugiau gauti, turime pretenzijų aplinkiniams. Turime mokėti išeiti iš savęs. Stengtis būti naudingam kitiems. Jeigu nelaimėliams negalime materialiai padėti, tai bent pasimelsti už juos visada galime.
Ir yra maistas, kurį privalu keisti į dorybingą arba nesmurtinį. Pirmiausia reikia atsisakyti mėsos. Arba pasistenkite jos valgyti mažiau. Sveika – riešutai, daržovės, vaisiai, sėklos, grūdai, ankštiniai, pienas ir jo produktai, medus. Ir glauskitės prie pozityvių žmonių, prie bendruomenių, kur sklinda geros mintys ir idėjos, darbai.

 

Į viršų