facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

12-04-2015 22

Paleidžiama gervė po siųstuvo uždėjimo ir žiedavimo.
Mindaugo DAGIO nuotr.

Šių metų rugsėjo pradžioje patrankine gaudykle buvo sugauta suaugusi gervė. Tai, tikėtina, buvo vietinis individas, nes laikėsi šeimoje su vis dar neseniai pradėjusiu skraidyti jaunikliu. Nors kaimyninėse šalyse gervių žymėjimas ir tyrimai vykdomi jau ne vienerius metus, Lietuvoje tai buvo pirmas šios rūšies paukštis, kuriam buvo uždėtas GPS siųstuvas, o taip pat gervė buvo pažymėta ir spalvotais plastikiniais žiedais bei įprastiniu metaliniu žiedu.
Beveik visą rugsėjį šis paukštis laikėsi Meiliūnų apylinkėse Ukmergės rajone, nakvodamas durpyne ir maitindamasis aplinkiniuose laukuose kartu su šimtais kitų gervių. Rugsėjo 27 dieną gervė pagaliau pasiryžo rudeninei migracijai ir, paskridusi apie 300 km, apsistojo nakvynei šiaurinėje Lenkijoje. Sekančią dieną gervė nenusileisdama nuskrido gerokai ilgesni atstumą – apie 700 km, iš kurių apie 250 km (arba maždaug 5 valandas) skrido jau naktį.
Nusileido šis paukštis Vokietijoje prie Linum miestelio, kur išbuvo daugiau kaip pusantro mėnesio. Linum apylinkės, truputį į šiaurės vakarus nuo Berlyno, yra gerai žinoma gervių apsistojimo vieta, kur kasmet susirenka tūkstančiai šių paukščių. Nenuostabu, kad gausūs gervių būriai sulaukia nemažo paukščių stebėtojų dėmesio. Lietuviškas paukštis, besilaikantis kartu su šeima, taip pat buvo keletą kartų pastebėtas bei nufotografuotas.
Lapkričio 23 dieną mūsų gervė paliko Linum apylinkes ir paskridusi apie 200 km į pietvakarius trims dienoms apsistojo prie Kelbra užtvankos, kuri taip pat yra gerai žinoma migruojančių gervių trumpalaikio poilsio vieta.
Lapkričio 26 dieną pradėtas skrydis nusidriekė bent 750 km iki centrinės Prancūzijos ir vėlgi vyko ir dieną ir naktį, tiksliau daugiau nei pusė šio atstumo nuskrista tamsiuoju paros metu. Prancūzijoje gervė pailsėjo tik vieną dieną ir tęsė savo skrydį. Šį kartą paukštis nesustodamas skrido daugiau nei 20 valandų, įveikė virš 900 km atstumą ir ankstyvą kitos dienos rytą nusileido Ispanijoje. Po trumpo 4 valandų poilsio tęsė kelionę ir nuskrido likusius 200 km iki Laguna de Gallocanta.
Galima tikėtis, kad šioje vietoje lietuviška gervė apsistos visai žiemai, nes Laguna de Gallocanta apylinkės yra žinoma šių paukščių žiemavietė, kur šiuo metu jau yra susirinkę daugiau nei 20 000 gervių.
Pirmosios lietuviškos gervės telemetriniai duomenys, nors registruoti dar tik tris mėnesius, jau suteikė unikalios informacijos apie migracinę elgseną ir kelius. Nors naktinė gervių migracija nėra naujas faktas, yra manoma, kad pagrindinė migracija vis tik vyksta dienos metu. Lietuviška gervė ir tikėtina būrys, su kuriuo ji skrido, daugiau nei pusę rudeninės migracijos kelio skrido naktį. Naktį paukštis įveikė ir Pirėnų kalnus, aplenkdamas šios kalnų grandinės aukščiausias viršūnes iš rytų, tačiau ir perskrisdamas 1500 m aukščio keteras, jis pakilo į daugiau nei 2800 m aukštį.
Šio individo sugavimas ir žiedavimas vyko Lietuvos ornitologų draugijos ir Lietuvos Edukologijos universiteto iniciatyva, o telemetrinius tyrimus inicijavo Mindaugas Dagys (Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorija) ir Ramūnas Žydelis (DHI, Danija). Tyrimų duomenys yra reguliariai atnaujinami internetiniame gyvūnų telemetrijos archyve: www.movebank.org (studija „Common Crane Lithuania GPS 2015“).

Pagal LOD informaciją parengė Laima TRUMPYTĖ

 12-04-2015 06

Lietuviška gervė nufotografuota Linum apylinkėse Vokietijoje.
Eckhard BAUMANN nuotr.

Į viršų