Kritišką buvusio Užsienio reikalų ministerijos vadovaujančio darbuotojo Normundo Vasarinio nuomonę apie 1975 m. sukurtą Eldaro Riazanovo filmą "Likimo ironija, arba Po pirties" Latvijos Saimos vicepirmininkas Andrejus Klementjevas pavadino "bandymu įvesti cenzūrą".

Trečiadienį N. Vasarinis savo tinklapyje parašė, kad E. Riazanovo filmas "kliudo Latvijos visuomenei tapti iš tiesų vakarietiška". Diplomatas patikslino, kad, jo manymu, per Naujųjų metų šventę geriau žiūrėti vakarietiškus filmus, kadangi "jie neinfekuoti sovietine mąstysena ir nostalgija", praneša "RIA Novosti".
Komentuodamas jo pasisakymą A. Klementjevas, atstovaujantis opozicinei partijai "Santaros centras", pareiškė, kad redaguoti arba įvesti cenzūrą tarybiniams šedevrams Latvijoje yra neleistina.
"Žmonės, kurie dabar bando tai daryti, iš esmės niekuo nesiskiria nuo tų, kurie praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje degino knygas ir bibliotekas. Tie žmonės nesupranta meno gelmės, kadangi neturi erudicijos ir auklėjimo. Dabar jie, skelbdami panašius pareiškimus, bando įskiepyti neapykantą konkretiems šedevrams", - pabrėžė politikas.
Savo ruožtu vienas iš partijos "Už gimtąją kalbą", kuri gina Latvijos rusakalbių teises, atstovų Ilarionas Girsas pareiškė, kad filmas "Likimo ironija, arba Po pirties" nervina tik radikalius nacionalistus. Politikas taip pat pažymėjo, kad E. Riazanovo filmas rodo tarybinio žmogaus gyvenimo lygį, apie kurį daugelis latvių po SSRS iširimo esą galėtų tik pasvajoti.
Pastebima, kad filmą "Likimo ironija, arba Po pirties" Naujųjų metų laikotarpiu kasmet rodo beveik visų buvusios SSRS respublikų, tapusių nepriklausomomis valstybėmis, televizijos.

Pagal ELTA informaciją parengė Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ