facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

07-07-2015 39 

ŠAM T-F 2025 – Šiauliai. Vilniaus g. Foto K. Skerstonas. ~ 1936 m.
,,Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

Liudvikas RULINSKAS
Farmacininkas, kraštotyrininkas
Tikriausiai daugelis šiauliečių ir ne tik šiauliečių, bei daugelis Lietuvos žmonių gerai prisimena, dar prieš daugiau kaip 10 metų, kurie vartojo briliantinę žalumą, jodo tirpalą, sirupą nuo kosulio ir kitokius tirpalus su užrašu etiketėje „Šiaulių vaistų sandėlis, farmacijos laboratorija „Galen“.
Jau antrajame amžiuje augalų gydomąsias savybes tyrinėjo vienas žymiausių Antikos gydytojų ir graikų mokslininkų Klaudijus Galenas (apie 129 – 199 m.). Šio mokslininko vardu ir pavadinta laboratorija. Beveik prieš 40 metų Didžiojoje Britanijoje įsteigta Galeno premija už žymiausius pasiekimus farmacijos srityje.
Farmacijos laboratorija „Galen“ Šiauliuose, Vilniaus gatvėje, įkurta 1922 metais privataus savininko provizoriaus Kazio Kazlausko. Jos pagrindinis tikslas – visą laiką gaminti vaistus gyventojams. Laboratorija likviduota 2002 metais, prasidėjus farmacijos gamybinių įmonių privatizacijai, trūko kelių mėnesių iki 80 metų sukakties.
Istorine medžiaga apie farmacijos laboratoriją „Galen“ padėjo parengti ir savo prisiminimais pasidalijo vilnietė, socialinių mokslų daktarė vaistininkė Regina Žukienė.
Kai kurios istorinės žinios
Vienas iš pirmųjų darbuotojų buvo šiaulietis Vaclovas Misiūnas, laboratorijoje išdirbęs 62 metus, nuo 1922 iki 1984 metų (mirė 1988 metais).
1900 metais Šiauliuose veikė trys vaistinės: vaistininko padėjėjo T. Laucevičiaus, provizoriaus G. Volpės ir provizoriaus M. Gurvičiaus. Provizorius Kazimieras Kazlauskas vaistinę Šiauliuose įsteigė 1919 metais.
K. Kazlausko vaistinėje 1920 metrais pradėjo dirbti Boleslovas Norvaišas, kuris 1919 metais sugrįžo iš Rusijos į Lietuvą. Rusijoje B. Norvaišas buvo dirbęs Stavropolio, Kazanės farmacijos laboratorijose laborantu, mokėjo pramoninę vaistų gamybą. Boleslovo Norvaišo pasiūlymu buvo pradėti gaminti Galeno preparatai ir K. Kazlausko vaistinėje, kuri buvo Šiauliuose, Vilniaus g. 146 name.
1922 m. birželio 14 d. Šiaulių vaistininkas provizorius K. Kazlauskas padavė Lietuvos Respublikos sveikatos departamentui prašymą: „Prašau Tamstos leidimo įsteigti laboratoriją gaminimui Galeno ir kitų chemiškų ir farmaceptiškų preparatų, kadangi laboratorija bus po vienu stogu su mano vaistine, prašau Tamstos leidimo laikinai eiti pareigas ir laboratorijos vedėjo.“
Sveikatos departamentas 1922 m. rugsėjo 5 d. davė leidimą Nr. 7677 provizoriui K. Kazlauskui: „Einant Farmacijos kolegijos nutarimu, leidžiama provizoriui K. Kazlauskui įsteigti chemijos-farmacijos ir Galeno preparatų laboratoriją Šiauliuose.“
Tačiau Sveikatos departamentas nesutiko, kad vaistinės vedėjas K. Kazlauskas dirbtų ir laboratorijos vedėju.
1923 m. spalio 23 d. Sveikatos departamentas įgaliojo departamento valdininką ypatingiems reikalams provizorių Mykolą Kuprevičių apžiūrėti naujai įsteigtą provizoriaus K. Kazlausko chemijos farmacijos laboratoriją Šiauliuose.
M. Kuprevičius 1929 m. spalio 24 d. apžiūrėjo laboratoriją, įrengtą Kuršėnų gatvėje Šapiro namuose. Laboratorija užėmė du kambarius ir rūsį, buvo aprūpinta visais reikalingais įrengimais ir baldais, aparatais ir knygomis.

Laboratorija gali pradėti veikti
1923 m. lapkričio 6 d. Sveikatos departamentas raštu Nr. 10672 išdavė pažymėjimą: „Šiuo pažymima, kad Sveikatos departamentas leidžia Kazio Kazlausko Galeno preparatų, chemijos ir farmacijos laboratorijai veikti Šiauliuose nuo š. m. lapkričio 5 d.“
Pradžioje laboratorijoje dirbo vos trys darbininkai – Vaclovas Misiūnas, Uršulė Vaičiulytė-Misiūnienė ir Sofija Dargytė (vėliau tapusi B. Norvaišo žmona).
Gamyba sekėsi, užsakymų daugėjo, todėl 1926 metais laboratorija iš Kuršėnų gatvės perkelta į centrą, Vilniaus gatvės 146 namą.
Laboratorijoje dirbo vienas specialistas ir keturi darbininkai. Laboratorijos vedėjas, provizorius K. Kazlauskas.
Perkėlęs laboratoriją į naujas patalpas provizorius K. Kazlauskas paprašė Sveikatos departamentą leisti laboratoriją pavadinti „Galen“ vardu.
Tokį leidimą Sveikatos departamentas davė 1927 m. birželio 4 d. raštu Nr. 6113. „Sveikatos departamentas leidžia prov. K. Kazlausko įsteigtą, einant Sveikatos departamento pažymėjimo 922 m. 5/1 7677 Nr. Galeno preparatų, chemijos farmacijos laboratoriją, pavadinti „Garinė chemijos ir farmacijos laboratorija „Galen“ Šiauliuose.“
Provizorius K. Kazlauskas šį vardą pasirinko todėl, kad antrajame amžiuje po Kristaus romėnų gydytojas Klaudijus Galenas ne tik tyrinėjo augalų gydomąsias savybes, bet ir pradėjo iš augalų gaminti ištraukas, kurios ir buvo pavadintos jo vardu – Galeno preparatai.
K. Kazlauskas, būdamas gabus, patyręs provizorius, gerai žinodamas vaistų veikimą, pats kurdavo įvairius vaistinius preparatus. Plačiai buvo žinomi ir gydytojų gerai vertinami „Galen laboratorijos preparatai: „Stiprol“, „Migres-Nervosis“, „Lecitin-globulin“, „Tussolin“, „Kalk-Glbulin“, „Rheum-Balsam“. „Seabiol“, milteliai nuo galvos skausmo.
Laboratorija 1933 metais gamino per 250 preparatų: 100 pavadinimų tinktūrų, 25 pavadinimų tepalų, virš 50 pavadinimų ampuliuotų vaistų, 25 spiritinius, 16 sirupų, 10 pavadinimų aliejų, lašų, pleistrų, 25 pavadinimų kosmetikos gaminių.
Provizorius Kazimieras Kazlauskas mirė 1930 m., laboratorijos ir vaistinės savininke tapo jo žmona Stanislava Laikūnaitė-Kazlauskienė. Kadangi savininkė neturėjo farmacinio išsimokslinimo, ji turėjo samdyti laboratorijai vadovauti specialistą su aukštuoju farmacijos mokslu, juo buvo provizorius Stanislovas Jurevičius.
Greitai S. Kazlauskienė dalį vaistinės ir laboratorijos pardavė chemikui vaistininkui Aronui Zeigarnikui (gimęs 1891 m.), 1930 metais baigusiam Kauno Vytauto Didžiojo universiteto farmacijos skyrių. A. Zeigarnikas ir dirbo laboratorijos vedėju.
Laboratorija „Galen“ gamino veterinarinius, parazitų naikinimo skysčius.
1936 m. birželio mėn. vykusioje tarptautinėje vaistinių augalų parodoje kartu su Lietuvos chemijos farmacijos laboratorijomis „Sanitas“ ir „GeMaPo“ dalyvavo ir Šiaulių laboratorija „Galen“. Ji parodoje eksponavo 23 preparatus, tuo tarpu „Sanitas“ – tik du, Šiaulių „Galen“ laboratorijos gydomoji arbata „Rambyno žolės“ buvo apdovanotos parodos medaliu. Po parodos belgų vaistinių augalų komitetas pareiškė norą Lietuvos eksponatus priimti į savo muziejų. Lietuvos gamintojai mielai su tuo sutiko ir visus eksponatus padovanojo.
1936 metais laboratorijai „Galen“ vadovavo provizorius Petras Beržanskis (gimęs 1883 m.), ir 1915 m. baigęs Kijevo universitetą.
1938 m. šaltiniai nurodo, kad laboratorijai penkerius metus vadovavo chemikė vaistininkė Sulamita Izraelšteinaitė (gimusi 1908 m.), 1934 m. baigusi Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos skyrių. Tačiau laboratorijos registracijos lape rašoma, kad jos savininkai yra Stanislova Kazlauskienė, 46 metų lietuvė, baigusi gimnaziją, ir Aronas Zeigarnikas, 46 metų žydas, chemikos vaistininkas, laboratorijos vedėjas Stanislovas Jurevičius, 60 metų provizorius, 1908 m. baigęs Maskvos universitetą.
1938 metais Lietuvoje veikė 10 chemijos farmacijos laboratorijų.
1940 m. liepos 29 d. laboratorija „Galen“ buvo nacionalizuota. 1940 m. sausio 9 d. metinė laboratorijos „Galen“ apyvarta buvo 155567 litai.
1941 m. rugsėjo 23 d. Šiaulių laboratorijos „Galen“ vedėju paskirtas chemikas vaistininkas Antanas Norvaiša (gimęs 1910 m.), 1936 metais baigęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos skyrių.
1942 m. liepos 1 d. Šiaulių laboratorija „Galen“ buvo perduota jos ankstesnei savininkei Stanislavai Kazlauskienei.
Karas padarė didelių nuostolių farmacijos pramonės įmonėms, vaistinėms, buvo sunaikintas ir laboratorijos „Galen“ pastatas. Tik dėl didelio laboratorijos darbuotojų pasiaukojimo pasisekė išgelbėti kai kuriuos įrengimus. Laboratorija tapo pavaldi Šiaulių rajoninei kontorai, kurios vedėjas buvo vaistininko padėjėjas Vaclovas Izbenskis (gimęs 1893 m.), vaistininko pažymėjimą įgijęs 1919 metais tolimajame Tomske.
1944 m. rugsėjo 1 d. Boleslovas Norvaiša paskirtas laboratorijos vedėju. Jis buvo įpareigotas sutvarkyti buvusias vaistinės Nr. 122 apgriautas patalpas Vilniaus ir Tilžės gatvių kampe ir peržiūrėti laboratorijos „Galen“ griuvėsius, gal juose ras ką tinkamo gamybai.
B. Norvaiša, padedamas dviejų darbininkų, kurių vienas buvo Vaclovas Misiūnas, išvalė patalpas. „Galen“ griuvėsiuose surado dar tinkamų įrengimų. Patalpose įsikūrė vaistų sandėlis, vienas kambarys buvo atiduotas laboratorijai „Galen“ gamybai organizuoti.
Pradėjus darbą laboratorijoje be B. Norvaišo dirbo dar trys darbininkai. Tai Vaclovas Misiūnas, jo sesuo Teklė Dunkevičienė ir Elena Markevičienė. Laboratorijoje pradėjo dirbti darbininkas Benediktas Raudys.
1944 m. IV ketvirčio gruodžio mėnesį buvo pagaminta apie 150 kilogramų įvairių Galeno gaminių.
1945 m. laboratorijai „Galen“ buvo atiduotas karo metu išlikęs nesudegęs nedidelis namelis L. Ivinskio g. (dabar Aušros al. 31A) – buvusi limonadinė.
1945 m. viso buvo pagaminta 9480 kilogramų Galeno preparatų už 89000 rublių (to meto pinigais).
1951 m. laboratorijoje analitike pradėjo dirbti tik baigusi Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą provizorė Joana Gibsonaitė.
1955 m. laboratorijos vedėjas B. Norvaiša susirgo plaučių vėžiu, tačiau sirgdamas vis dar dirbo, paskutinis jo įsakymas buvo pasirašytas 1956 m. rugpjūčio mėnesį. 1956 metų rudenį, eidamas 73 metus, Boleslovas Norvaiša mirė. 1985-01-30 buvo organizuota farmacininkų konferencija, skirta B. Norvaišo 100-osioms gimimo metinėms.
B. Norvaiša laboratorijai „Galen“ vadovavo 12 metų, o iš viso joje dirbo 34 metus.
Laboratorijos vedėja buvo paskirta provizorė Joana Gibsonaitė, iki tol dirbusi laboratorijoje analitike. Analitike buvo paskirta provizorė Milda Milišiūnaitė.
Laboratorijos direktore dabar buvo paskirta provizorė Milda Milišiūnaitė-Arlauskienė (gimusi 1928 m.), 1952 m. gavo provizorės diplomą Kauno medicinos institute. Analitike dirbo provizorė Jadvyga Butkienė, 1955 metais baigusi Kauno medicinos institutą.
1957 m. gamybos planas įvykdytas 120 proc.
1958 m. gauta universali skysčių ir tepalų fasavimo mašinėlė, kuri žymiai pakėlė darbo našumą, žymiai buvo padidintas įvairių miltelių fasavimas. Laboratorijos produkcija buvo aprūpinami Šiaulių ir Panevėžio vaistų sandėliai.
1961 m. laboratorijos prekinė produkcija pasiekė 136,2 tūkst. rublių, naująja rublio verte.
Laboratorijoje nuolat buvo gerinamos darbo sąlygos įvedus centrinį šildymą, šiltas vanduo, kuris buvo naudojamas buteliukų plovimui.
1976 m. prie Šiaulių vaistų sandėlio buvo pristatytas mūrinis priestatas ir į jį iš Muziejaus gatvės namelio buvo perkelta laboratorija „Galen“.
Direktorė H. Arlauskienė laboratorijai vadovavo 23 metus, o iš viso joje išdirbo 28 metus. Į pensiją ji išėjo 1984 metais. Jos vietoje vadovauti laboratorijai buvo paskirta provizorė Valerija Meiliulytė, (gim. 1939 m.), 1961 metais baigusi Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą. Ji taip pat buvo sumani ir gera vadovė, laboratorijai vadovavo iki 2002 metų, iki pat laboratorijos „Galen“ veiklos nutraukimo, po privatizacijos.

Laboratorijos tradicijos
Laboratorijoje „Galen“ visada iškilmingai buvo pažymimos jos gamybinės veiklos sukaktys. Iškilmėse dalyvaudavo ir svečiai iš kitų Lietuvos farmacijos įmonių, Vyr. farmacijos valdybos ir Šiaulių miesto atsakingi darbuotojai. Taip buvo pažymėti 50, 60, 70 ir 75 metų jubiliejai.
Geriausi darbo rezultatai buvo pasiekti 1989 metais, kai buvo pagaminta 5,5 milijono pakuočių fasuotų vaistų.
Būtina pažymėti, kad laboratorijoje darbuotojai buvo labai nuolatiniai. Darbininkai Vaclovas Misiūnas laboratorijoje išdirbo visą gyvenimą, pradėjęs dirbti nuo pat laboratorijos įkūrimo iki 1984 metų. Tai buvo puikus gamybos žinovas, jį vadindavo „vaikščiojančia enciklopedija“.
Nuo pat 1945 metų laboratorijoje dirbo kitas gamybininkas darbininkas Benediktas Raudys. Nuo 1940 metų laboratorijoje dirbo buhalterė Teklė Misiūnaitė-Dunkevičienė. Laboratorijos vedėjas Boleslovas Norvaiša dirbo nuo 1922 metų, jis ją padėjo įkurti, iki pat savo mirties 1956 metų. Laboratorijos direktorė Milda Arlauskienė laboratorijai vadovavo 23 metus, o iš viso joje išdirbo 28 metus. Nuolatiniai buvo ir fasuotojų kadrai: E. Markevičienė dirbo daugiau kaip 30 metų, daug metų fasavo medikamentus Jadvyga Raudienė, Elena Daukšienė, Ona Jasaitienė, J. Šeiningienė, O. Lesauskienė, J. Misiūnienė ir daugelis kitų.
2001 m. laboratorija „Galen“ buvo privatizuota, vėliau jos akcijas nupirko Akcinė bendrovė iš Kauno. Buvo daug žadama: žymiai padidinti gamybą, priimti naujų darbuotojų ir pan. Tačiau tai buvo gražūs žodžiai. 2001 m. spalio 10 d. direktorė V. Meiliulytė atsisakė vadovės pareigų, į jos vietą buvo paskirtas administratorius Algis Gečys.
2002 m. balandį laboratorijos veikla nutraukta, visi darbuotojai atleisti. Dalis įrengimų buvo išvežta į Kauną, į kitą gamyklą, kiti atiduoti į metalo laužą.
Taip farmacijos laboratorija „Galen“ savo 80 metų jubiliejaus nesulaukė, iki jo tetrūko keturių mėnesių.
Mūsų archyve apie laboratoriją „Galen“, jos vadovus ir darbuotojus yra sukaupta daug istorinės išliekamosios vertės medžiagos, tekstų bei nuotraukų, dokumentų.
Tenka tik su gailesčiu prisiminti, kad taip greitai viskas buvo sunaikinta. Liūdna darosi pažvelgus į vaistų sandėlio ir laboratorijos „Galen“ kiemą, kuriame dešimtmečiais buvo atliekamas kruopštus, įtemptas darbas, patalpose buvo jaučiamas gaminamų vaistų kvapas. Visa tai buvo žmonių sveikatai.
Jau keletą metų kaip laboratorijos „Galen“ ir vaistų sandėlio patalpose įsikūrusi Šiaulių knygrišykla ir spaustuvė.

 

Į viršų