Paskutinis žmogaus mirties atvejis nuo pasiutligės Šiauliuose – 1992 m.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Akvilė PUŠINSKAITĖ
Pasiutligė siaučia tolokai nuo Lietuvos – štai Turkijos pietryčiuose netoli Antalijos paskelbtas 6 mėnesių gyvūnų karantinas, o Prancūzijoje Veterinarijos tarnyba patvirtino pasiutligės atvejį šuniui, kuris su savo šeimininkais buvo Alžyre. Grįžus iš kelionės šuo tapo agresyvus, apkandžiojo šeimininką, kaimyną ir dar kitą šunį – gyvūnui nustatytas pasiutligės virusas, cirkuliuojantis Alžyre. Keliauja ne tik prancūzai, bet ir lietuviai, taigi galimybė parsigabenti šį virusą į Lietuvą taip pat yra. O ši liga pavojinga ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms – pasireiškus pasiutligės klinikiniams simptomams asmeniui liga dažniausiai baigiasi mirtimi per 10 dienų.

Lietuvoje – paskutinis mirties atvejis 2007 m.
Šiaulių visuomenės sveikatos centro (ŠVSC) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Kulikauskienė sako, kad pasiutligė – tai ūminė žmonių ir gyvūnų virusinė infekcinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą.
Šia pavojinga infekcija užsikrečiama per gyvūnų seiles, pasiutusiam gyvūnui įkandus, įdrėskus ar apseilėjus pažeistą odą.
Pagrindiniai pasiutligės viruso platintojai yra laukiniai gyvūnai – lapės, vilkai, usūriniai šunys. Jie užkrečia vieni kitus, bet gali apkandžioti ir užkrėsti naminius gyvūnus, kurie kontaktuoja su žmonėmis. Iš naminių gyvūnų pasiutlige gali sirgti katės, šunys, karvės, arkliai, kiaulės, ožkos, avys. Virusą taip pat platina žiurkės, pelės, kiti graužikai, šikšnosparniai.
„Nuo 2006 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mūsų šalyje sistemingai vykdo pasiutligės likvidavimo programą, kurios tikslas – užkirsti kelią šios ligos plitimui tarp laukinių ir naminių gyvūnų bei panaikinti pavojų šia liga užsikrėsti žmonėms. Vykdant šią programą kasmet – pavasarį ir rudenį – atliekama laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija nuo pasiutligės, kurios metu šalyje (išskyrus miestų, ežerų teritorijas) iš orlaivių išmėtomi jaukai su pasiutligės vakcina“, – sako D. Kulikauskienė.
Dėl šios vykdomos prevencinės programos, gyvūnų susirgimų pasiutlige Lietuvoje kasmet mažėja: 2010 m. buvo nustatyti 33, 2011 m. – 14, 2012 m. – 5, 2013 m. – 1 gyvūnų pasiutligės atvejis. 2014 m. gyvūnų pasiutligės atvejų Lietuvoje neužregistruota. Šiaulių apskrityje paskutiniai gamtiniai pasiutligės židiniai registruoti 2008 m. – 2 laukiniams ir 3 naminiams gyvūnams.
„Lietuvoje paskutinis žmogaus mirties nuo pasiutligės atvejis registruotas 2007 m., kai vyrui keliaujant po Indiją įkando nežinomas šuo. Šiaulių apskrityje paskutinis žmogaus pasiutligės atvejis registruotas 1992 m. Šiaulių apskrities gyventojas nukentėjo nuo usūrinio šuns. Asmenys dėl pasiutligės į medikus nesikreipė ir jiems nebuvo paskirta pasiutligės imunoprofilaktika“, – pasakoja D. Kulikauskienė.

Pasiutligės simptomai žmonėms ir gyvūnams
ŠVSC specialistė sako, kad pasiutligės inkubacinis pasiutligės periodas dažniausiai trunka nuo 12 dienų iki kelių mėnesių. Inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo užkrato patekimo vietos (kuo arčiau galvos, tuo inkubacija trumpesnė), nuo į žaizdą patekusio užkrato kiekio, įkandimo vietos įnervavimo ypatumų, apkandžiotojo imuninės sistemos.
Pirmieji ligos simptomai panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę. Ligai progresuojant atsiranda ir kitų simptomų.
„Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos. Encefalitas su sujaudinimu yra klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais. Paralyžinė pasiutligės forma pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu be galvos smegenų pažeidimo požymių. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, paskui pereina į komą ir baigiasi mirtimi“, – apie ligą pasakoja D. Kulikauskienė.
Pasiutlige sergantiems gyvūnams būdinga pakitusi elgsena. Gyvūnai gali būti nepaklusnūs, susijaudinę, sutrikę ar agresyvūs. Jie neėda maisto, nelaka ir net vengia vandens, negali nuryti seilių. Padidėja gyvūnų jautrumas šviesai, garsui, lietimui, pakinta eisena, atsiranda raumenų traukuliai, silpnumas bei paralyžius.
Laukiniai gyvūnai praranda savisaugą, atbėga į kiemus, užpuola žmones, naminius gyvūnus. Sergantys gyvūnai dažniausiai 3 – 5 ligos dieną nugaišta.

Gydymas ir prevencija
„Veiksmingo pasiutligės gydymo nėra. Užsikrėtus pasiutlige, vienintelis būdas išgelbėti gyvybę yra pasiutligės vakcinos įskiepijimas. Pasiutligės profilaktikos kursui skiepijamos penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14, 28 dieną nuo įkandimo ar sužalojimo“, – teigia D. Kulikauskienė.
Jei asmuo turėjo kontaktą su galimai pasiutlige užsikrėtusiu gyvūnu būtina nedelsiant išplauti žaizdą ar kontakto vietą vandeniu su muilu; esant galimybei, dezinfekuoti žaizdas, dezinfekcijai tinkamomis priemonėmis; kuo skubiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje medikas ne tik apžiūrės žaizdą, bet ir įvertinęs riziką užsikrėsti pasiutlige, esant būtinybei, paskirs reikiamą pasiutligės vakcinacijos kursą.
„Siekiant išvengti užsikrėtimo pasiutlige, būtina vengti tiesioginio kontakto su nepažįstamais, benamiais ir laukiniais gyvūnais bei tinkamai ir atsakingai prižiūrėti savo augintinius, – sako D. Kulikauskienė. – Gyvūnų šeimininkai turi nepamiršti, kad augintinius nuo pasiutligės privaloma skiepyti nuo 3 mėn. amžiaus ir toliau tai daryti kartą per metus.“
ŠVSC specialistė pastebi, jog svarbu saugotis ir keliaujant. Vykstantiems į pasiutligės endemines šalis rekomenduojama vengti kontakto su laukiniais ir naminiais gyvūnais (neliesti, neglostyti, neleisti, kad gyvūnas aplaižytų kūno vietas, nemaitinti gyvūnų).
Taip pat patartina atsižvelgiant į riziką (ilgalaikės dažnos kelionės, kaimo vietovės, galimi kontaktai su gyvūnais) profilaktiškai pasiskiepyti nuo pasiutligės. Profilaktinei vakcinacijai skiriamos trys vakcinos dozės: 0, 7 ir 21 arba 28 dieną nuo skiepijimo pradžios. Asmenys, norintys pasiskiepyti, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Nukentėjusiųjų nuo gyvūnų šių metų statistika
ŠVSC duomenimis, 2015 m. pirmąjį ketvirtį į medikus nukentėję nuo įvairių laukinių ar naminių gyvūnų įkandimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto su gyvūnais medicinos pagalbos kreipėsi 96 Šiaulių apskrities gyventojai, tai yra, 18 daugiau nei praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu.
Šiaulių mieste gyvūnai sužalojo 27 asmenis, Radviliškio rajone – 12, Šiaulių rajone – 16, Kelmės rajone – 6, Joniškio rajone – 17, Pakruojo rajone – 13 ir Akmenės rajone – 5.
Dauguma Šiaulių apskrities gyventojų, nukentėjusių nuo gyvūnų, buvo apkandžioti ar apdraskyti šunų (77,1 proc.). Šeimininkus turintys šunys sužalojo 62 gyventojus, pabėgę ar valkataujantys – 14. Nemažą dalį (15,6 proc.) asmenų sužalojo katės – iš jų 13 turinčios šeimininkus ir 2 – benamės. Nuo kitų naminių gyvūnų nukentėjo tik vienas asmuo – registruotas kiaulės apkandžiojimo atvejis. Neišvengta kontakto ir su laukiniais gyvūnais, kurie sužalojo 2,1 proc. visų nukentėjusiųjų – 1 asmenį sukandžiojo kiaunė, 1 – pelė. Taip pat registruoti trys atvejai (3,0 proc.), kai asmenys negalėjo įvardyti juos sužalojusio gyvūno rūšies.
Visiems nukentėjusiems buvo laiku suteikta medicininė pagalba bei įvertinus riziką užsikrėsti pasiutlige, skirta pasiutligės imunoprofilaktika (30,2 proc. nukentėjusiųjų). Dėl asmenų, nukentėjusių nuo žinomų gyvūnų (79,2 proc.), Šiaulių apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistai vykdė gyvūnų stebėjimus. Nė vienam stebėtam gyvūnui pasiutligė nepasitvirtino.