Lietuvos ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos BVP 2015 m. augs 2,7 proc., tuo tarpu 2016 metais augimo tempas turėtų atsitiesti ir siekti 3,1 procento.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Perskaičiuotas 2014 metų bendrasis vidaus produktas (BVP), lyginant su 2013-aisiais, didėjo 3 procentais, o ne 2,9 kaip buvo skelbta po preliminarių vertinimų. 2014 m. BVP siekė 36 287,9 mln. eurais (125 294,8 mln. litais). Daugiausia įtakos šalies ūkio augimui 2014 m. turėjo statybos (15,5 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (3,5 proc.) bei pramonės (3,4 proc.) įmonių veikla.
Patikslintais Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, beveik visose veiklos rūšyse, išskyrus finansinę ir draudimo veiklą, užfiksuotas teigiamas pridėtinės vertės pokytis. Sparčiausiai augo statybos (11,6 proc.), apdirbamosios gamybos (3 proc.), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklų, namų ūkio reikmenų remonto ir kitų paslaugų (3 proc.), profesinės, mokslinės ir techninės bei administracinės ir aptarnavimo (2,6 proc.) veiklos rūšių įmonių pridėtinė vertė.

Lietuvos ekonominė situacija sveika
Vieno banko analitiko Baltijos šalims Roko Grajausko teigimu, ilgalaikis Lietuvos augimo potencialas yra pakankamai didelis. 2014 m. vartojimas augo 5 proc., investicijos 7 proc.
„Labiausiai mums koją kišo problemos eksporto rinkoje. Dėl paskelbtų sankcijų Rusijai, smarkiai sumažėjo eksportas į šią šalį. Taip pat BVP augimą stabdė greitai nuvertėjęs rublis“, – paaiškino R. Grajauskas.
Palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvoje investicijos plečiasi labiau nei Latvijoje ar Estijoje, todėl, anot specialisto, galima teigti, kad Lietuvos ekonominė situacija yra sveika.
Tačiau ar tikrai dėl to vertėtų džiaugtis? Juk mes tiksliai nežinome, kaip BVP veikia šalies šešėlinė ekonomika. Juk prie šio skaičiaus augimo prisideda ir pinigai, gauti neteisėtu būdu. Pavyzdžiui, gydytojai, gavę kyšį iš pacientų, jį išleidžia mūsų parduotuvėse. Taip paaiškėja, kad gyventojai išleidžia vienokią sumą pinigų, nors realiai tos pajamos buvo neteisėtos.
„Šešėlinės ekonomikos mastas pastaraisiais metais nežymiai traukiasi, bet kuriuo atveju situacija atsispindi BVP skaičiavimuose“, – ramino R. Grajauskas.

Visos viltys į pramonės sektorių
Verta pasvarstyti, kokią įtaką BVP augimui turi pramonės, klientų aptarnavimo, paslaugų bei prekybos sektoriai. Anot specialisto, šie sektoriai Lietuvai ypač svarbūs, tačiau viskas priklauso ir nuo to, kaip verslas žiūri į šalies ekonominę situaciją.
„Jeigu verslas nėra užtikrintas ekonomine ateitimi, mato daug rizikos veiksnių, tuomet neverta tikėtis didelių investicijų. Aišku, verslo investicijos visada galėtų būti dar didesnės, bet baimės dėl paaštrėjusios geopolitinės įtampos jas stabdo. Be to, daug kas priklauso nuo sąlygų, kuriomis verslas veikia. Vis dėlto mūsų vidaus paklausa yra pakankamai stipri, matome, kad gamybinė įranga yra išnaudojama maksimaliai. Todėl poreikis toliau investuoti ir plėsti gamybinę bazę išlieka“, – pabrėžė ekonomistas.
Kalbėdamas apie 2015 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozes, R. Grajauskas sakė, kad BVP augimas šiais metais kiek sulėtės dėl žemyn riedėsiančios Rusijos ekonomikos, tačiau vidaus paklausa ir toliau bus pagrindinis augimo variklis.
Prognozuojama, kad Lietuvos BVP 2015 m. augs 2,7 proc., tuo tarpu 2016 metais augimo tempas turėtų atsitiesti ir siekti 3,1 procento.