Praėjusiais metais būsto kainos sparčiai augo, o per pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas gerokai lėtesnis augimas. Jei 2014 m. būsto kainos vidutiniškai Lietuvoje augo 7,6 proc., tai pirmąjį šių metų ketvirtį metinis kainų augimas, palyginti su praėjusiųjų metų pirmuoju ketvirčiu, sulėtėjo iki 2,1 procento. Vieno Lietuvos banko analitiko Baltijos šalims Roko Grajausko teigimu, kalbos, jog po Naujųjų nekilnojamojo turto (NT) kainos augs tebuvo „muilo burbulas“, kuris galiausiai subliuško.

Diana JANUŠAITĖ

Kainos nustojo augti
„Gyventojai artėjant euro įvedimui tikėjosi NT kainų augimo. Tai buvo vienas veiksnių, paskatinusių įsigyti būstą. Kita vertus, galbūt tie gyventojai, kurie turėjo ne visai švariai uždirbtų pinigų, tokiu būdu norėjo juos investuoti ar konvertuoti“, – sakė R. Grajauskas „Šiaulių naujienoms“.
Suprastėję gyventojų lūkesčiai nulėmė NT pirkimo-pardavimo sandorių mažėjimą visuose segmentuose. 2015-ųjų metų pirmąjį ketvirtį butų sandorių mažėjo 36 proc., individualių namų – 22,5 proc., o žemės sklypų – 9 proc. Anot analitiko, pagrindinė priežastis, nulėmusi prastesnius NT rinkos likvidumo rezultatus, Rusijos – Ukrainos konfliktas ir jo pasekmės politinei-ekonominei situacijai.
Mažiausiai neigiamos nuotaikos paveikė Vilniaus būsto rinką, kurioje naujos statybos butų pardavimai pranoko prognozes ir tai koregavo bendrą statistiką – buvo parduota daugiau butų, nei prognozuota.
„Kaip žinia, defliacija pas mus yra rekordinė. Tokios nebuvo nuo 2003 metų. Lygiai tas pats su nekilnojamojo turto kainomis. Jos nekilo, sandorių skaičius NT rinkoje gerokai sumažėjo. Galiausiai tai paskatino priešingą efektą. Pavyzdžiui, tiek nekilnojamojo turto, tiek finansų rinkose, jeigu tikimasi kainų pabrangimo, o jis neįvyksta, kainos pradeda pigti“, – paaiškino ekonomistas.

Butų pastatoma daugiau
Šiais metais, padidėjus NT paklausai, pasiūla taip pat padidėjo. Ypač Vilniuje išaugus paklausai, padaugėjo pirmą kartą statančių bendrovių. Vis dėlto kadangi pasiūla šiek tiek atsilieka, manoma, kad po įvykusios ekonominės krizės rinkoje pasirodys rekordinis kiekis naujų butų, o jų kainos pigs.
„Jeigu paklausa krenta žemyn, o butų rinkoje daugėja – statytojai ir vystytojai, norėdami konkuruoti dėl sumažėjusio skaičiaus pirkėjų, bus priversti mažinti kainas. O tą jau pastebime dabar“, – informavo R. Grajauskas.
Kainos priklauso ir nuo gyventojų pajamų. Tai vienas iš veiksnių, nulemiančių nekilnojamojo turo kainą. Vis dėlto praėjusiais metais būsto kainų augimas gerokai viršijo gyventojų pajamų augimą ir buvo sparčiausias nuo prieškrizinių laikų.

Lietuvos bankas rinką atvėsins
Prie lėtėjančio paklausos augimo turėtų prisidėti ir Lietuvos bankas, kuris šiais metais planuoja atnaujinti atsakingojo skolinimo nuostatus dar labiau sugriežtindamas naujų būsto paskolų sąlygas. Sinchroniškas maksimalios skolinimosi trukmės sutrumpinimas nuo 40 iki 25 metų bei maksimalaus metinio įsiskolinimo ir metinių pajamų santykio apribojimas nuo 11 iki 6 reikštų, kad vis sunkiau galėtų skolintis jaunos, mažai finansinio turto sukaupusios šeimos. Tai neišvengiamai ves prie mažesnių tokių šeimų galimybių įsigyti savo pirmąjį būstą ir tokiu būdu mažins bendrą paklausą gyvenamajam nekilnojamajam turtui.
„Lietuvos bankas, matydamas didesnį suaktyvėjimą NT rinkoje ir spartų kainų augimą praėjusiais metais, sąlygas griežtins. Kita vertus, jie mato, kad palūkanų normos rekordiškai žemos, o anksčiau ar vėliau jos vis tiek kils, todėl tokiu būdu stengiasi rinką apsaugoti. Nesiimu vertinti tai gerai ar blogai, galbūt iš ekspertinės pusės galiu pasakyti, kad tai atšaldys rinką“, – prognozuoja analitikas.
Anot jo, tai dar labiau sumažins ypač jaunų, mažai finansinio kapitalo sukaupusių šeimų, galimybes pasiskolinti. Kaip, žinia, jaunos šeimos paskolas ima ilgesniam laikotarpiui. Tam, kad padalijus mokėjimus per didesnį laiko tarpą, reikėtų mokėti mažesnes įmokas. Jeigu sumažinsime maksimalią paskolos trukmę nuo 40 iki 25 metų, tai mėnesinės įmokos bus didesnės toms šeimoms, kurios norėtų skolintis ilgesniam laikotarpiui.
„Didėjantis pasiūlos perteklius gyvenamojo būsto rinkoje, griežtėjantys atsakingo skolinimosi reikalavimai vers nekilnojamojo turto rinkos dalyvius ieškoti alternatyvų tradiciniams būsto pirkimo-pardavimo sandoriams. Galiausiai tai paskatins šeimas įsigyti mažesnės vertės turtą arba skatins būstą nuomoti“, – apie alternatyvas plačiau papasakojo R. Grajauskas.
Neseniai nekilnojamojo turto rinkoje buvo iš naujo pristatyta galimybė nuomotis gyvenamąjį būstą su galimybe jį išsipirkti. Taikant šį modelį, nuomininkas iš nekilnojamojo turto vystytojo išsinuomoja būstą kelerių metų laikotarpiui, kurio metu mokamas nuomos mokestis, ir pasibaigus nuomos laikotarpiui jis įskaitomas, kaip pradinis įnašas, norint gauti iš banko būsto kreditą nuomojamo turto įsigijimui.

Daugiabučių modernizavimas – teigiamas veiksnys
Teigiamai statybų sektorių šiais metais turėtų veikti ir vis didesnį pagreitį įgaunanti daugiabučių modernizavimo programa, kurios rėmuose vykdomų statybos darbų apimtys šiais metais gali siekti iki 70-80 mln. eurų. O tai sudarytų apie 20 proc. visų gyvenamosios paskirties statybos darbų.
„Daugiabučių modernizavimo darbai yra įsibėgėję, šiemet pagal paraiškų, vykdomų projektų skaičių matome, kad tai dar didesni skaičiai nei praėjusiais metais. Todėl statybos įmonėms tai bus teigiamas veiksnys ir galbūt atsvers mažėjančias naujų namų statybos pajamas“, – reziumavo ekonomistas.