facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Ričardas JAKUTIS

Sveikinti ar ne moteris kovo 8-ąją? Išsivadavus iš sovietinės okupacijos pančių į Tarptautinę moters dieną pas mus buvo žiūrima su tam tikra pašaipa, kaip į iš anų laikų užsilikusį reliktą. Daug kalbėta, daug diskutuota, kol, atrodo, nuspręsta - moteris sveikinti reikia. Teisingai nuspręsta, nes kuo čia dėtas sovietmetis. Juk tuomet visi žinojom, kad įkliuvom. Žinojo net CK sekretoriai. O ir nepasakysi, kad likimas mums nieko nedavė. Štai kapitalistinio pasaulio vyrai klausia, kaip užsirišti kaklaraištį, o mūsiškiai - kas tai yra meilė.

- Kas labiausiai įsirėžė atmintin?

Pats gražiausias atsakymas į šį klausimą: „Pirmas bučinys“.

Kovo 8-oji vėl tampa tokia kaip ir buvus - susigrąžinamos kolektyvinės šventės tradicijos, kai moterys tikisi dėmesio ir įsižeidžia, jei pamirštame jas pasveikinti. Klarai Cetkin ir jos kolegėms užteko proto Tarptautinę moters dieną paskelbti kovo mėnesį, o ne lapkritį. Nustebino viena anketa, kur net moterys pasisakančios prieš kovo 8-osios šventimą skiltyje apie dovanas išvardija, kokių dovanų tą dieną lauktų. Trečdalis (36 proc.) respondenčių pasirinko kosmetiką ir parfumeriją. Antrojoje labiausiai pageidaujamų dovanų sąrašo vietoje atsidūrė romantiška vakarienė (26 proc.), trečiojoje - papuošalai ir juvelyriniai dirbiniai (16 proc.), ketvirtojoje - knygos (15 proc.). Mažiausiai pageidaujamos dovanos - namų apyvokos reikmenys (6 proc.) ir drabužiai (1 proc.). Nors, nepaisant visų sveikinimų ir dovanų, pretenzijų vyrams moterys vis tiek neslepia: „Jei tik vieną kartą per metus pasveikina - mums mažai!“

Kalbantys ar rašantys apie moteris vyrai turi būti labai atsargūs, kontroliuoti kiekvieną savo žodį. Tiesa, nori nenori, atsargūs irgi suklys. Toks jau gyvenimo dėsnis - moterį pažinti sunku. Moterys nėra kvailos. Jos visada atskirs vyrą, kuris tik nori su ja permiegoti. Ir moters teisė atstumti tokį ar ne. Nors abejoju, ar pagrįstas moters reikalavimas, kad su ja kalbantis vyras žiūrėtų jai tiesiai į akis, nes jeigu vyras žiūri moteriai į akis, vadinasi, nėra kur daugiau žiūrėti. 

Vyrai peikia žmonas, jog šios nieko nedaro, kad neatsibostų, nors patys tampa tartum baldas namuose. Neištikimi partneriams, be abejo, būna tiek vyrai, tiek moterys, bet meilės nuotykiais bando pasididžiuoti tik kompleksuoti vyrai, tačiau neslėpdami meilužių vardų galutinai susigadina savo įvaizdį. Be to, jeigu bent ką blogo vyras pasakys apie buvusią savo moterį, jį girdinčioms taps aišku, kad tą patį jis gali pasakyti ir apie jas, jei naujieji santykiai nutrūks. Be to, vyrai, niekad nesakykite moteriai: „Grybauskaitė“, „Kubilius“, „Sodra“, „mokesčiai“, „Seimas“, „pensininkai“, „nu, kaip?“.

Viena moteris paprašė, jog parašyčiau ką nors prasmingo ir įsimintino, kad vyrai pagaliau atkreiptų dėmesį į dailiosios lyties sunkumus gyvenime. Galvojau, galvojau kokiais čia žodeliais vyrus pagraudenus, kai nusprendžiau, kad geriausiai už viską kalba pati statistika. Dauguma moterų, norėdamos suspėti laiku, keliasi anksčiau už savo antrąją pusę. Į kasdienę ruošą įeina: dušas (10 minučių), plaukų sutvarkymas (9 min.), makiažas (8 min.), apsirengimas (7 min.), pusryčiai (6 min.), kartais sportas (neilgiau 4 min.). Be to, moteris skuba sutvarkyti namus: indų plovimas (7 min.), lovų klojimas ir vaikų žadinimas (8 min.), vaikų suruošimas mokyklai (11 min.), pusryčių šeimai pagaminimas (9 min.), pietų vaikams ir kuprinių paruošimas (7 min.). Moteris jau atliko 86 proc. visų galimų dienos darbų, kai tuo tarpu vyrui lieka 14 proc. Ir tai dar ne viskas! Dar reikia nuvežti vaikus į mokyklą ar darželį prieš darbą (19 min.). Tik 8 proc. vyrų į mokyklą veža vaikus. Pasibaigus darbo dienai, moters darbai nesibaigia: jos pasiima vaikus iš mokyklos, darželio (19 min.), paruošia aprangą kitai dienai (11 min.), lygina drabužius (taip pat ir vyro) (13 min.), gamina vakarienę (15 min.).

Šiandien kalbame apie moterų erą. 1924 metais planeta Venera trumpam prisiartino prie Žemės. Toks stiprus priartėjimas įvyko pirmą kartą. Iki šiol tokie spinduliai dar nė sykio neprasiskverbė iki Žemės. Veneros spinduliai chemiškai sąveikaudami su Saulės spinduliais pažymėjo Naujosios Eros pradžią. Šie spinduliai prisotino Žemę, suteikdami gyvybę daugybei naujų slėpiningų susijungimų, jie prasiskverbė ne tik į gamtą, bet ir į žmogaus sąmonę, išryškindami Moteriškojo Prado suaktyvėjimo būtinybę. Jei anksčiau moteriškąją jėgą simbolizavo Amazonės, tai nuo tada imta rodyti moters dvasinio pasaulio tobulumą. Moteris - tai mūsų Visatą puošianti jėga, jos laukia sudėtingesnė, pakilesnė ir subtilesnė užduotis. Todėl liūdna matyti moterį, pakeitusią kareivį arba atliekančią grubų fizinį darbą. Bent man nepriimtini ir atgrasūs soc. realizmo kūriniai, šlovinantys moters statybininkės siluetą tekančios saulės fone.

Neseniai skaičiau, jog, nors daugiausia su ekonominės krizės iššūkiais tenka kovoti vyrams - jie dominuoja vadovų postuose, tačiau pastebėta, kad bristi iš sunkmečio geriau sekasi bendrovėms, kurių vairą valdo moterys. Štai Prancūzijos įmonių rezultatų analizuotojai teigia, kad kuo daugiau moterų vadovauja įmonei, tuo mažiau jos akcijos smunka rinkoje. Britai džiaugiasi savo bendrove „Hermes“, kurios, vienintelės iš didžiųjų šalies kompanijų, akcijų kainos kyla ir kurioje daugiau nei pusę vadovų sudaro moterys. Švedai sunkmečiu, pasirodo, taip pat atsigręžė į moteris vadoves. Šalies vyriausybė ėmėsi projekto, kuriuo į bendrovių valdybas siekiama įtraukti kuo daugiau moterų. Nors yra ir neatiduodančių visiškos pirmenybės vadovėms moterims, o iškeliančių mišrias komandas. Tiesa, ir taip teigiantys pripažįsta, kad vyrai šalia moterų ima daugiau dėmesio skirti etikos dalykams ir vykdo pagarbesnę vadybą, neneigia, kad sunkmečiu ypač praverčia tam tikros stereotipiškai moterims priskiriamos savybės. Pavyzdžiui, dailiosios lyties atstovės idealiai sugeba įvertinti rizikas, pasižymi puikia intuicija, jos yra geresnės derybininkės, o sunkmetis labai palankus deryboms. Be to, vienas iš sėkmingo vadovavimo sunkmečiu receptų - pastovumas ir kantrybė. Moterims pastovumas būdingas, kantrybės jos irgi turi su kaupu. Svarbu neskubėti, o daugelis įmonių skuba atleisti žmones, optimizuoti procesus. Moterys geba geriau įsiklausyti. Krizės metu susikaupia daug neigiamų emocijų ir žmonėms reikia išsipasakoti. Be viso šito, moterims geriau vadovauti dar padeda ir jų įgimtas lankstumas, atidumas detalėms. Tad reziumuojant reikėtų pasakyti, jog jeigu ryžtumės krizės sprendimo būdus skirstyti į „vyriškuosius“ ir „moteriškuosius“, dailiosios lyties atstovėms reikėtų priskirti derybininkių, ramintojų ir taikytojų vaidmenis.

Karjeros moterys - atskira moterų kategorija. Išsilavinusi, profesiją įgijusi ir materialiai apsirūpinusi moteris vadovaujasi ir pasikliauja tik savo protu. Tokia stengiasi sveikai gyventi ir viską numatyti bent dešimtmetį į priekį - kada galės pakilti tarnyboje, kada ištekėti, kada ir kiek turėti vaikų ir t. t. Jokių netikėtumų, jokios improvizacijos. Tai moteris pasitikinti tik savimi ir... patenkinta taip pat tik savimi. O sutuoktinis jai egzistuoja tiek, kiek yra susijęs su jos planais. Taigi jis jai labiau rūpi ne kaip žmogus, bet kaip priemonė savo tikslams įgyvendinti. Kadangi dažnas vyras nesutinka su tokiu siauru jam skiriamu vaidmeniu ir siekia keisti santykius šeimoje, žmonos akyse jis tampa nelaimingas nevykėlis. Iš esmės jai nereikia bendrystės šeimoje, užtenka savęs pačios. Be to, vieną tikslą pasiekus, jį keičia kitas. Ir neretai atsitinka, kad vyras, pasirinktas būti vaikų tėvu, tolesnei moters karjerai pasidaro visai nenaudingas, dėl to labai dažnai kyla skyrybų grėsmė. Tada vyrui tenka rinktis: ar likti šeimoje ir ja rūpintis susitaikant su visišku žmonos atsidavimu karjerai, ar išeiti.

Karjeros moteris, nors ilgai užtrunka darbe, nenori perleisti vyrui ir šeimos galvos funkcijas. Ji šeimos ryšius stipriai laiko savo rankose. Kitaip tariant, kontroliuoja ir valdo viską - pradedant finansais ir baigiant... intymiais santykiais. Gyvenime ji mama, kuri užima vadovaujamą vaidmenį ir priima visus svarbiausius sprendimus. Ištekėjusi tuoj ėmėsi savąjį vyrą „auklėti“, „tobulinti“ ir jam nurodinėti. Ilgainiui sutuoktinis pavargsta priešintis tokiems nelygiaverčiams santykiams ir „pasirašo“ kapituliavimo aktą guosdamasis, kad „visos bobos tokios“. Tiesa, kartkartėmis jis save „apdovanoja“ nepaklusimu žmonai ir išgėrimu su panašaus likimo draugais. Susiklosčius palankioms aplinkybėms, kai moters „diriguojamas“ vyras gauna papildomų pajamų ir nuolat turi „savų“, žmonos nekontroliuojamų pinigų (pvz., yra geras santechnikas, kurio paslaugų daug kam prireikia), jis tampa net alkoholiku. Ir tada žmona įgyja nenuginčijamą įrodymą, kodėl privalo vis tikrinti, auklėti ir persekioti savo antrąją pusę. Tokia moteris save vertina ir gerbia už tai, kad „aukojasi šeimai“, kad viena ant savo moteriškų pečių tempia visą gyvenimo naštą.

Vyrai panikoje - krizė, krizė, o moterys visiems pasakoja, kad negalėtų išgyventi be šopoholizmo, tai yra be parduotuvių (sociologai teigia, kad moterims apsipirkimas - tai streso, įtampos numalšinimo metodas, beje, visai priešingai negu jų oponentams - vyrams). „Mums pabodo kalbos apie krizę ir kad viskas neprognozuojamai brangs, kad skaitytojų gretos retės, reklamos užsakovai mažins biudžetus, vartotojai nebeturės pinigų pirkti. Pasitarėme ir nusprendėme: krizėje nedalyvausime, o imsime ir išleisime naują žurnalą“, - sako neseniai pasirodžiusio žurnalo moterims redaktorė.

Nors moterys sako, jog ribas žinančios. Štai viena moteris prisipažino, kad kai pažvelgė į savo vonios kambarį, suprato, kad jai kokia trečia šopoholizmo stadija: 7 įvairios dantų pastos, 5 įvairūs šampūnai, 2 plaukų balzamai, 4 plaukų kaukės, 8 įvairių kvapų dušgeliai, 3 įvairūs naudojami muilai, 6 muilai „atsargoje“, 12 kvepalų ir t. t., ir pan. Moteris nusprendė - žaisti taupymą ir nieko nepirkti, kol nesunaudos tai ką turi! Juk galų gale kosmetika sensta. Dėl rūbų ir avalynės toji moteris irgi pripažino gerą taisyklę: geriau vienas, bet geras. Batų daug, bet apsiauti nėra kuo. Rengtis taip pat nėra kuo, bet spintos lūžta nuo visko. Visos mados yra laikinos, todėl patiko nuomonė, kad reikia atrasti savo universalų stilių, detales, aksesuarus, ir jūs visuomet būsite „ant bangos“.

Tyrimai rodo, kad krizės metu net 48 šalyse iš 51 moterys jaučiasi laimingesnės nei vyrai. Tik Brazilijoje, PAR ir Vietname laimingesni yra stipriosios lyties atstovai. O didžiausias skirtumas tarp moterų ir vyrų laimingumo krizės metu pastebimas Japonijoje: laimingų moterų čia 15 proc. daugiau nei vyrų. Mokslininkai teigia, jog taip yra todėl, kad pagrindinis vyrų laimės faktorius yra finansinė gerovė. Tuo tarpu moterys laimingiausios jaučiasi tuomet, kai sėkmingai klostosi jų santykiai su sutuoktiniais, vaikais, draugais ir kolegomis. Tik nežinau, ar tai tiktų Lietuvos moterims.

Kovo 8-osios išvakarėse iš knygų lentynos norisi išsitraukti kokią knygą apie meilę. Ieškau moters parašytos knygos ir nieko geresnio nerandu, kaip 2005-aisiais pasirodžiusį romaną Jurgos Ivanauskaitės „Miegančių drugelių tvirtovė“. Tai paskutinis brandžiausias rašytojos kūrinys. Prisipažinsiu, kad kai ėmiau šią knygą į rankas pirmą kartą, buvau nusiteikęs skeptiškai, nes prieš tai pasirodęs Jurgos romanas „Placebo“ nesuintrigavo. Be to, pastaruoju metu paskaičius ne vieną lietuvišką romaną ima atrodyti, kad norint tokį sukurpti tereikia mokėti rašyti ir šiek tiek pagyventi pašlemėkiško gyvenimo. Kažkas yra pasiūlęs skaityti tokių knygų kas vienuoliktą puslapį. Jei užsikabini, pradedi skaityti normaliai. Prisimenu, kai įveikiau ketvirtadalį Jurgos Ivanauskaitės knygos (per 100 puslapių, nes knyga 438 puslapių, arba tiksliau 10 puslapių, nes juk skaičiau kas vienuoliktą), suvokiau, kad teks pradėti skaityti normaliai, be to, grįžti į neperskaitytus puslapius. Teisus pasakęs, kad vynų ir knygų testavimas - ypatingas menas. Imu į rankas šį Jurgos Ivanauskaitės romaną antrą kartą, nes tiesą pasakė literatūros kritikai, teigdami, kad jis tikrai įdomus ne vien „Cosmopolitano“ skaitytojoms, bet ir platesniam ratui knygų žiurkių. Knygos uždavinys krikščioniškas - atsigręžti į žmogų purve ir nelaimėje. Drugeliai - trapūs padarai. Tvirtovė - stabilus, saugus dalykas. Tie patys literatūros kritikai pažymi, jog „Miegančių drugelių tvirtovėje“ laimingo gyvenimo kontūrai transformuojasi į nežinios bei nestabilumo būvį ir atvirkščiai. Pasakojimo pabaigoje per gaisrą sudega visi materialieji gero gyvenimo atributai, palikdami heroję išsivadavimo iš daiktų laimei.

Gaila, kad šiomis dienomis, manau, ne vienam vyrui galima pasakyti: „Žinau, ką tu veiksi šį savaitgalį, tai yra savaitgalį prieš kovo 8-ąją“. Prasėdėsi prie televizoriaus, žaisi kompiuterinius žaidimus, tiesiog drybsosi nesugalvodamas ką veikti... Kodėl taip, jeigu mes visi pritariame profesorės V. Zaborskaitės mintims: „Mes esame vaizduotės žmonės - artistai, aktoriai, puikūs teatralai, aistrų žmonės“? Nepamirškime šiomis dienomis pasakyti savo moteriai: „Tu graži“.

Prieš metus, o gal ir prieš keletą metų kovo 8-osios vakare mačiau keletą moterų, kurios, grįžtančios pavargusios iš darbų, lyg nereikalingą balastą be šypsenos, švytėjimo, be moteriškumo tempė tikriausiai vyrų dovanotas gėles. Mačiau ir vyruką, tempiantį tulpes kovo 9-ąją. Buvo stipriai išgėręs, priekin yrėsi sunkiai, nors kai grįžo namo su gėlėmis, galimas dalykas, moteris jam atleido. Moterys nesidrovi net ir nevykėlių savo vyrų - „ką darysi, kad tokį turiu“. Vyrai kiek kitaip. „Štai mano žmona“, - pasako. Drovumo gaidelė veide ir į šoną sukamos akys. Niekaip tai netinka šiam laikui. Kas sėdi restorane prie stalelio ir nesikalba? Atsakymas - sutuoktiniai.

Ieškau kokios linksmesnės ir mielesnės istorijos apie moteris. Gal tebūnie šis trumpas pamokantis pasakojimas apie damas. Tiesa, šįkart apie kortų damas. Žinia, jų yra keturios. Tačiau literatūroje dažniausiai minimos dvi: čirvų ir pikų. Abiem būdinga vaidentis anglams ir A. Puškinui. Vos tik anglai ar rusas A. Puškinas susėda prie stalo lošti kortomis, viena dama, kur buvus, kur nebuvus, plėšia kortas jiems iš rankų ir prašo atspėti, ji čirvų ar pikų. O ką daro antroji? Antroji tuo metu stovi už užuolaidos ir juokiasi.

Jums, mielosios, kantrybės, pasiaukojimo ir… tulpių (tradiciškiausių Kovo 8-osios gėlių)! Būkit elegantiškos, gracingos, stiprios ir trapios, viliojančios, žavinčios, kerinčios… Būkit moteriškos!          

Gražiai rašė Algimantas Baltakis („Antilopė“):

Kaip išsaugot šio vakaro tolį ir tylą?

Ir tave ant šio kalno - vidury sutemų?

Tavo matinis veidas iš lėto sudyla.

Kad pradingsi iš viso - bijoti imu.

Ir apglėbęs tave aš laikau tarsi lobį,

Kurį tyko pagrobti plėšrioji tamsa.

Tu dabar - tarsi ta sugauta antilopė

Mano rankų nelaisvėje virpi visa.

Į viršų