facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Ričardas JAKUTIS

Dažnai skiriu tekstus mūsų televizijoms ir kadangi nieko gero negaliu apie jas pasakyti, manęs dažnai paklausia: „O ką tu žiūri?“ Atsakau, jog žinias, kultūrines laidas, „Mezzo“ kanalą pirmiausiai, vieną kitą kino filmą ir pažintinius kanalus. Tad šiandien pamąsčiau iškloti tekstą apie televizijos viktorinas. Kartą, paprašytas vienos televizijos viktorinos prodiuserio, sugalvojau klausimą. Jis buvo toks.

Kai Jėzus Kristus buvo nukryžiuotas, šalia nukryžiavo dar du girtuoklius (vagis, plėšikus) – vieną dešinėje, kitą kairėje. Vienas iš Jėzaus šaipėsi, o kitas, sudraudęs savo bendrą, ištarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“ Jėzus jam pasakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje!“ Koks buvo jo vardas?

Regis, su klausimu man pavyko, nes jis buvo pripažintas vertas žaidimo finalo. Kadangi niekas iki finalo neprasibraudavo, klausimas nenuskambėjo, o dabar ir tos viktorinos nebeliko. 

Prieš 35-erius metus, 1975-aisiais rugsėjį tuometė Sovietų Sąjungos centrinė televizija pradėjo rodyti originalias viktorinos tipo laidas „Kas? Kur? Kada?“, kurios vėliau tapo neįtikimai populiarios ir netgi kultinės. Iki šiol jos žiūrimos milijonų tiek Rusijoje, tiek visoje posovietinėje erdvėje. Laidos principas gana paprastas: šešių intelektualaus, elitinio klubo žinovų komanda atsakinėja į gana sudėtingus, suktus televizijos žiūrovų klausimus. Į kiekvieną jų reikia atsakyti per vieną minutę. Žaidžiama iki šešių taškų. Žiūrovai sulaikę kvapą stebi, kaip prie žinovų stalo spontaniškai gimsta idėjos, vedančios prie atsakymų į užduotus klausimus iš įvairiausių gyvenimo sričių: istorijos, biologijos, literatūros, meno, chemijos, politikos, pramogų pasaulio. Žinovų komandos minčių eiga, transliuojama tiesiogiai daugeliui milijonų žiūrovų, uždega ir kelia susižavėjimą.

Viktorinoje „Kas? Kur? Kada?“ yra dalyvavusių ir lietuvių. Iš žymesniųjų prisimenu Gediminą Kirkilą. Ir visai neblogai jis atsakinėjo į užduodamus klausimus.

Praėjusiais metais Lietuvos televizija pradėjo rodyti laidą „Kas? Kur? Kada?“ primenantį žaidimą „Ateities lyderiai“. Lietuvos universitetų žinių lygoje „Ateities lyderiai“ jėgas bando 12 Lietuvos aukštųjų mokyklų komandų. Laidą veda Vilniaus universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Alfredas Bumblauskas. Kiekvienoje laidoje kaunasi dvi komandos. Žaidimo dalyviai „Ateities lyderio“ laidoje turi įveikti tris žaidimo etapus: atsakyti į klausimus, susijusius su įvairiomis mokslo šakomis, spręsti loginius uždavinius ir įminti painias mįsles. Atsakymui parengti skirta viena minutė. Pateiktus atsakymus studijoje vertina trys įvairių sričių specialistai – senatoriai, kurie sprendžia, ar įskaityti atsakymą, jei jis nebuvo pakankamai tikslus.

Be to, Lietuvos televizijos transliuoja ir daugiau viktorinų. Pavyzdžiui, „Gamtos patruliai“, „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Vis kažką reikia atspėti kiekvienoje „Labas rytas“ laidoje. Ypač populiaru iš rodomos nuotraukos spėti, kokia joje šalis. 

Sako, pagrindinis gyvenimo variklis – smalsumas. Jis paveldėtas jau nuo Adomo ir Ievos. Vaiko gyvenimas prasideda nuo klausimo. Mokslininkai tvirtina, jog smalsumas, tai yra poreikis tirti aplinką, jis išlieka visą žmogaus gyvenimą ir tai yra savitas žmogaus bruožas. Žmonės iš smalsumo keliauja į įvairiausias mažai ištirtas, grėsmingas vietas, žūva lipdami į kalnus arba olų nasruose. Einšteinas, Edisonas, da Vinčis ir kiti didieji išradėjai daugumą įstabiausių dalykų atrado tiesiog iš smalsumo. Nesistengiantys įminti paslapties yra arba labai pavargę, arba ligoniai. Jei Amerikos gyventojai būtų paskubėję kurti laivybą ir pirmieji būtų atvykę į Europą, būtų galima pasakyti, jog jie atrado Europą.

Manau, daugelis prisimena pasaką apie Mėlynbarzdį: jis neleido savo jaunajai žmonai eiti į vieną kambarį, ji buvo smalsi, pažiūrėjo, kas ten, ir buvo nemaloniai nustebinta radusi buvusių Mėlynbarzdžio žmonų skeletus. Smalsumo dėka ji išgelbėjo save nuo lemties gyventi su žudiku.

Kuo gi užsiimdavo mūsų senoliai tamsiais žiemos vakarais, kai neapkalbinėdavo kaimynų? Ogi – mįsles mindavo. Rubikas tapo garsus visame pasaulyje. Žmonės perka galvosūkių ir kryžiažodžių žurnalus. Veik visi leidiniai išsispausdina bent po vieną kryžiažodį, vildamiesi, kad dėl to jų leidinys taps populiaresnis.

Užvaldytas neišspręsto galvosūkio žmogus gali tapti jo auka, ieškodamas atsakymo užmiršti darbą ir net miegą. Detektyvines istorijas ar paslaptingus trilerius mėgstame dėl noro sužinoti, kuo viskas baigsis. Smalsumas dėl aplinkinių žmogui padeda pamiršti net savo negandas. Labiausiai vertinami tie rašytojai ar kino filmų kūrėjai, kurie sugeba išlaikyti intrigą, vedžioti labirintais ir tik pačiu paskučiausiu momentu privesti prie paslapties atskleidimo. Todėl populiarūs daugiaserijiniai filmai, todėl su nekantrumu laukiama naujos serijos.

Vieni smalsuoliais lieka nepatenkinti, kiti teigia, kad smalsumas yra gera savybė. Jis lyg ir priverčia mus gyventi kitaip. Intensyviau, tikriau, emocionaliau, jis mus išbudina iš letargo miego, bet smalsumo priešininkai tuoj atkerta, jog jis taip pat turi branduolinės jėgos mus nužudyti. Ar nenusvilote pirštų dėl savo smalsumo? Buvo, bet ir vėl pasitaikius progai smalsumas nugali atsargumą. Niekas taip ir neranda vienareikšmio atsakymo smalsumui „įrėminti“. Atrodo, jis apslopsta, bet ir vėl tuoj atsigauna. „Jei kurį laiką gyveni pernelyg ramiai, nesidžiauk, pas tave jau atidunda siurprizas” - tai pasakė ne koks išminčius, o eilinis gatvėje sutiktas mąstytojas.

Visgi netiesa būtų teigti, kad smalsumas yra blogai. Ne tik netiesa, bet ir klaidinga. Ar dažnai pagalvoji „man nuobodu“? Jei dažnai, tai esi nuobodi persona. Dažniausiai, kai pasakome, kad mums nuobodu, reiškia, kad esame pavargę ir nieko konstruktyvaus daryti nenorime (viskas gerai, būna ir taip), arba tiesiog nemąstome, ką galėtume nuveikti. Nuobodžiavimas yra ne kas kita, kaip tinginystė. Tingėti yra įprotis, skatinantis neveiklumą, o tokių įpročių savaime norisi atsikratyti. Geriausias būdas - tapk smalsus!

Moterys yra smalsesnės. Visuomenėje įdiegtas požiūris, kad tai blogai, pravardžiuojama bobišku kišimusi ne į savo reikalus. Šį požiūrį suformavo vyrai, kurie nėra tokie smalsūs ir moteriškas smalsumas juos kartais sužlugdo, nes demaskuoja. Bet jei prigimtis moterims davė šią savybę, tai gal ne be reikalo. Tiesa, smalsios moterys tik labai tiesmukos ir tiesiai šviesiai teigia: visos mūsų problemos susijusios su vyrais. O vyrai atšauna, jog blogai, kai moterys išeina iš virtuvių.

Spręsdamas kryžiažodžius, dalyvaudamas viktorinose arba bent stebėdamas kitus dalyvaujančiuosius, daug sužinai. Pavyzdžiui, kad cigaretės yra pagrindinė gaisrų namuose priežastis, pats trumpiausias pasaulyje karas, kilęs tarp Zanzibaro ir Britanijos 1896 m. rugpjūčio 25 d., truko tik 35 minutes, Saulės gyvavimo trukmė - apie 10 mlrd. metų, iš kurių apie 4,6 mlrd. jau prabėgo, jeigu Saulės skersmuo būtų 1 cm, tai artimiausia žvaigždė būtų už 287 kilometrų nuo jos, vyrus žaibas nutrenkia 6 kartus dažniau negu moteris, dauguma žmonių perskaitę žodį „žiovulys“ patys pradeda žiovaut, nors Kinija turi per milijardą gyventojų, visi jie teturi apie 200 pavardžių, konservų atidarytuvai buvo išrasti praėjus 48 metams po konservų dėžučių išradimo, kas minutę į Žemę trenkia apie 6000 žaibų, dėl nukrentančių kosmoso dulkių Žemė kasdien tampa 100 tonų sunkesnė, vidutinio dydžio lietaus lašas krinta maždaug 11 km/h greičiu, akimirka yra 1/100 sekundės dalis, sudėję visų kraujagyslių ilgį, gautume apie 150 000 km atstumą, pasaulyje yra 40 tūkstančių ligų, katės - vieninteliai naminiai gyvūnai, nepaminėti Biblijoje, produktyviausia darbo diena – antradienis, actu apipilti perlai ištirpsta, elektrinę kėdę išrado dantistas, kai temperatūra lygi -40 laipsnių, Celsijaus ir Kelvino skalės rodo vienodai, paskaičiuota, kad bet kurią akimirką 0,7 proc. Žemės gyventojų yra girti, pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame minima Loch Neso pabaisa, datuojamas 565 mūsų eros metais. 90 proc. restoranų bankrutuoja pirmaisiais savo gyvavimo metais, kiniškas hieroglifas, reiškiantis „nemalonumai“, vaizduoja 2 moteris po vienu stogu...

Geri klausimai turi savo užslėpto šarmo. Pavyzdžiui, klausimas apie Mariją Antuanetę, kuri niekada neištarė savo žymiosios frazės: „Tada leiskite jiems valgyti pyragus“, kai sužinojo, kad Prancūzijos valstiečiams trūksta duonos. Ši frazė pirmą kartą buvo parašyta filosofo J. J. Russo traktate „Išpažintys“. Kai jis buvo pirmą kartą išleistas, Marijai Antuanetei tebuvo 10 metų. Tikima, kad šios frazės autorystė priklauso pačiam filosofui. Marija Antuanetė nebuvo valstiečių mėgstama valdovė, todėl šią įžeidžiančią frazę jie priskyrė būtent jai.

Kur gyvena daugiausiai airių, italų ir žydų? Pasirodo, Niujorke. Šiame mieste gyvena daugiau airių nei Dubline, daugiau italų nei Romoje, bei daugiau žydų nei Tel Avive. Kur per metus iškrinta daugiausiai kritulių? Londone, Romoje, Florencijoje, Milane, Genujoje? Atsakysite, kad Londone. O šiame mieste per metus iškrinta tik 590 mm kritulių, Romoje - 760, Florencijoje - 870, Milane - 1000, o Genujoje net 1100.

Ypač netikėti atsakymai į klausimus apie įvairių Amerikos valstijų įstatymus, nes kiekviena priėmusi jų begalę ir neįtikėtinų. Štai daugumoje valstijų pro pirštus žiūrima į pernelyg griežtus dorovės įstatymus, bet ne Džordžijos valstijoje, kur vyras buvo nubaustas 5 metus kalėti už oralinį seksą. Su savo žmona. Jai sutikus. Jų pačių namuose. Arkanzaso valstijoje vyrui leidžiama mušti savo žmoną, tačiau ne dažniau kaip kartą į mėnesį. Gario mieste (Indianos valstija) draudžiama suvalgius česnaką 4 valandas eiti į teatrą. Vaterlo mieste (Nebraskos valstija) kirpėjams nuo 7 ryto iki 7 vakaro draudžiama valgyti svogūnus. Fort Medisone (Ajovos valstija) gaisrininkai, prieš išvažiuodami gesinti gaisro, privalo 15 minučių pasitreniruoti. Pietų Dakotos valstijos įstatymai draudžia miegoti sūrio fabrikuose...

Atskiras klausimų ciklas gali būti apie vedusius ir nevedusius. Pasirodo, vedybos teigiamai veikia vyrų sveikatą, moterų gi realios įtakos neturi; ilgalaikės vedybos, kuriose gyvenama iki septyniasdešimties ir daugiau, gerokai prailgina vyrų amžių; mažiau nei trečdalis išsiskyrusių vyrų išgyvena iki septyniasdešimties; vyrai, nė karto nevedę, gyvena ilgiau nei antrą kartą vedę ir žymiai ilgiau nei išsiskyrę; skyrybos beveik neveikia moterų sveikatos, jos gyvena maždaug tiek pat kaip ir ištekėjusios.

Jei klausimai nėra sunkūs, tuomet jie turėtų būti nebent šmaikštūs. Pavyzdžiui, klausimas, kokiame Vilniaus restorane sovietmečiu burdavosi inteligentija. Atsakymo variantai: a) „Palanga”, b) „Klaipėda”, c) „Neringa”, d) „Kretinga”. Užslėpta ironija – visi atsakymo restoranų variantai pagal netoliese jūros esančių miestų pavadinimus. O kaip seniau vadinosi Vilniaus „Lietuvos Ryto” krepšinio komanda? Atsakymo variantai: a) „Komjaunimo tiesa“, b) „Komunizmo vėliava“, c) CSKA, d) „Statyba”.

Šio teksto pavadinimui irgi pasinaudojau vienu iš viktorinų klausimų, kuris byloja apie lapių gudrumą. Tokie pat gudrūs, mano galva, turėtų būti ir dalyvaujantys viktorinose.

O štai tokia istorija. Apie blondinę, dalyvaujančią viktorinoje. Programos vedėjas jai užduoda klausimus ir pateikia galimus atsakymų variantus:

1. Kiek metų truko šimto metų karas? a) 116 metų b) 99 metus c) 100 metų d) 150 metų.

Blondine pasinaudoja galimybe klausimą praleisti.

2. Kurioje šalyje buvo sukurta Panamos skrybėlė? a) Brazilijoje b) Čilėje c) Panamoje d) Ekvadore.

Blondinė prašo žiūrovų pagalbos.

3. Koks buvo karaliaus Georgo IV vardas? a) Albertas b) Georgas c) Manuelis d) Jonas.

Blondinė skambina draugei kitai blondinei.

4. Kokio gyvūno vardu pavadintos Kanarų salos? a) Kanarėlės b) Kengūros c) Žiurkės d) Šuns.

Blondinė iškrenta iš varžybų.

Jei skaitant šias eilutes jus ėmė juokas, tai prieš juokiantis gal vertėtų pažiūrėti teisingus atsakymus: 1. Šimto metų karas truko 116 metų (1337-1453). 2. Panamos skrybėlė buvo sukurta Ekvadore. 3. Karaliaus Georgo IV tikrasis vardas buvo Albertas. 4. Kanarų salos pavadinimą gavo iš šunų. Lotyniškai Canaria reiškia „šunų sala“.

Tad ar labai jau daug esate „kietesni” už blondinę?

O ar atspėsite, apie kokią šalį čia kalbama?

Šią šalį pasiglemš vandenys, nes čia bus įsigalėję šėtoniški nusikaltimai. Visi bet kokiais būdais sieks praturtėti, beveik visų namų slenksčiai bus paženklinti krauju. Bus žudomi negimę kūdikiai. Jeigu tauta laiku nedarys tikros atgailos, nedaug kas liks išgelbėtas.

Gal ir atspėjote? Taip – tai Lietuva.

Viename iš paskutinių žaidimų „Kas? Kur? Kada?“ buvo klausiama, jog, anot kinų, jei žmogaus ūgis matuojamas metrais, centimetrais, kuo matuojami jo pasiekimai. Norėjosi atsakyti, kad moksliniais laipsniais, kūriniais ir pan., gi atsakymas – pavyduolių skaičiumi.

Smalsūs žmonės klausia, o klausiančiam vis tiek kas nors atsako. Tiesa, žmonės dažnai ieško atsakymų į klausimus „kas? kada? su kuo? ką darė?“, bet neužduodami patys svarbiausi, esminiai klausimai – kaip? ir kodėl?

Vyras žmonai:

- Ar žinai, kad pingvinai mylisi tik kartą per metus?

Žmona vyrui:

- Pingvine, tu mano, pingvine.

O drauge su Jėzumi nukryžiuoto girtuoklio vardas – Dizmas. 

Į viršų