Ričardas JAKUTIS- Kuklu, bet su skoniu.(Naujojo ruso nuomonė apsilankius Versalyje)Nemėgstu pesimistinių minčių. Tebūnie mano tekstų optimizmas kiek nepagrįstas, bet vis tiek tai optimizmas ir gyventi linksmiau. Ir jei kas pranašauja, kad 2011 metai bus nesėkmingi, padėtis blogės ir 2014-aisiais pasieks blogio viršūnę, ieškau pranašų, kurie šviesiai kalba apie prasidėjusius bei apie po jų būsiančius metus. Drąsiai norisi 2011-uosius, pagal horoskopų ženklus, įvardyti kiškio pyrago ir katino dienų metais. Tik ar tokie jie bus visiems? Bet tai jau ne mano teksto tema. Aš apie laiminguosius. Visi suprantame, jog jeigu esi turtingas, tai esi ir laimingas. Bet vėl. Skaičiau, kad gyventi šalia turtingo ir sėkmės lydimo žmogaus arba draugauti su juo - kenksminga sveikatai. Tai nustatė Čikagos universiteto mokslininkai. Paaiškėjo, jog kaimyno turtas skurdžiau gyvenančiam sukelia nuolatinį stresą, kuris silpnina žmogaus imuninę sistemą. Dėl to nepasiturintį kaimyną apninka ligos. Pirmiausia nukenčia širdies ir kraujagyslių sistema. Svetimos sėkmės ir turto pavydėjimas taip pat skatina diabetą. Tad mokslininkai pataria pakeisti arba gyvenamąją vietą, arba gyvenimo būdą, kad mintys nebesisuktų apie kitų žmonių turtus ir laimėjimus.Kiek milijonierių yra Lietuvos Seime, žinome, nes tai paskelbė žiniasklaida, gi įdomu sužinoti, kiek apskritai milijonierių yra mūsų valstybėje. Jei ketvirtadalis Seimo narių yra milijonieriai, tai gal ir visoje Lietuvoje yra apie ketvirtadalis piliečių, turinčių po milijoną? Krikščioniškai mąstant, taip turėtų būti. Deja. Vienas Seimo narys viešai yra pareiškęs, kad valstybę turėtų valdyti tik turtingi žmonės. Anot jo, jei žmogus sugeba pats praturtėti, tai ir valstybė turtės. Bet matome kitokį rezultatą. O artėjant rinkimams į savivaldybes, rikiuojasi nauja eilė turtuolių, kurie iki šiol savo valstybei, miestui ar bendruomenei pasitarnauti negalėjo, nes dar nebuvo valdžioje. Skaičiau, kad vienas Lietuvos turtuolis sukūrė eilėraštį, anot jo, atstojantį V. Kudirkos „Tautinę giesmę“. Autorius didžiuojasi ir džiaugiasi, kad jo odė šlovina lietuvėlį kareivėlį, iškilmingai pasibeldusį į neteisybių iškankintą liaudies širdį. V. Kudirkos „Tautiškoje giesmėje“ Saulė Lietuvos tamsumų neprašalino – tai labai aiškiai pajutome krizės laikais, todėl susidarė puikios sąlygos dvasingojo milijonieriaus pašaukto lietuvėlio kareivėlio žygdarbiams. Milijonierius gal tik nepamąstė, kad eilėraštis – ne šašlykas. Be to, gyvenimo taisyklė, mūzos vengia turtuolių. Gyvenimas įrodo, kad eilučių apie lietuvėlį kareivėlį autorius gali tapti tikru poetu tik palikęs ištaigingus namus, pardavęs verslą, automobilius ir jachtas. Skaitytojo čia nebandysiu supažindinti su visu milijonieriaus kūriniu, pakaks pirmųjų eilučių: Lietuvėli, kareivėli, už teisybę tu kovok. / Skleisk pasauliui tyrą meilę, savo jausmo neišduok. /Ženk į priekį, kareivėli, dėl Tėvynės mylimos. /Skleisk pasauliui vien tik gėrį, šlovink vardą Lietuvos.Nors žodžių darinys „naujieji lietuviai“ kažkaip neprigyja. Nelabai prigyja ir „naujieji latviai“, „naujieji lenkai“. O štai posakis „naujieji rusai“ paplito. Be to, kas tokie tie naujieji nėra paprasta apibrėžti. Jei apie rusus, sakyčiau, jog tai terminas naujai posovietinės Rusijos verslo klasei apibūdinti, suvokiamas kaip stereotipinė karikatūra. Tiesa, naujieji rusai nemėgsta atostogauti ir būti ten, kur daug naujųjų rusų.Rusijos stačiatikių Bažnyčios vizito Ukrainoje metu, fotografai užfiksavo, kad patriarcho ranką puošia Breguet firmos laikrodis. Jis - klasikinio modelio, pagamintas iš baltojo aukso, apyrankė - iš krokodilo odos. Jo vertė – nuo 28 000 iki 36 000 eurų. Advokatas ir mokslininkas David L. Salomons 1921 m. yra pasakęs: „Nešioti Breguet laikrodžius, – tai jausti genijaus smegenis savo kišenėje“.Galėjo būti, kad patriarchas gavo šį laikrodį dovanų ir net nežinojo, kad jis yra labai brangus. Be to, tokio rango žmogus juk nenešios kiniško laikrodžio. Tad tekstui apie turtinguosius toks pavyzdys nėra tinkamiausias, bet tiesiog ši istorija įsiminė ir tiek. Skaičiau, kad Niujorke rusai dabar puotauja tose vietose, kuriose anksčiau buvo galima išvysti dabar su finansinėmis problemomis susiduriančius šio Amerikos megapolio bankininkus. Rusai sako, kad Niujorke jiems pigiau negu Maskvoje. Pavyzdžiui, Maskvoje staliukas elitiniame naktiniame klube atsieis ne mažiau kaip 15 tūkst. dolerių, o Niujorke – apie 1 500 dolerių. 300 dolerių už kokteilį ar 8 tūkst. dolerių už vakarienę su draugais – tai naujiesiems rusams yra vieni juokai. Kitaip nei amerikiečiai verslininkai, kuriems recesijos metu gėda švaistytis pinigais, turtingi rusai nejaučia jokios sąžinės graužaties. Psichologai, manau pasakytų, jog karta, kuri buvo užgniaužta, atleidus varžtus, visados linksminasi. Štai Austrijos kurortą Išglą žiemą okupuoja rusai, kurie į šį kurortą atvažiuoja 10–14 dienų (austrai ir vokiečiai – viso labo penkioms). Vidutiniškai rusas per dieną kurorte išleidžia 235 eurus, o kiti turistai – 145 eurus. Rusai čia daug geria ir dar daugiau valgo. Stalai, jų nuomone, privalo būti nukrauti valgiais, nors paskui daugelis tų patiekalų gali būti net nepaliesti. Vietos restoranų savininkai jau žino naujųjų rusų įpročius. Jie užsako visus valgiaraščio patiekalus ir visi jie turi būti patiekiami iškart. Ant stalo privalo būti kuo daugiau alkoholio butelių. O degtinė geriama net saunoje.Bet ypač rusų oligarchai pamėgo Londoną. Jie, supirkdami rūmus, dvarus, žemę, toli pralenkė arabų naftos šeichus ir nesiderėdami perka nekilnojamąjį turtą prestižiškiausiuose Londono rajonuose. Jau dabar Londono nekilnojamojo turto rinkoje rusų pirkėjai sudaro daugiau kaip trečdalį. Nekilnojamojo turto firmų agentai negali atsistebėti, kai, vienam rusui pasiūlius didžiulį butą prestižiniame name už 15 milijonų svarų sterlingų, tas rusas nupirko visą namą. Be Romano Abramovičiaus, kuris jau nusipirko kelis namus bei dvarą Anglijoje ir garsų futbolo klubą „Čelsi“, dar yra šimtai tokių rusų, kurie nesireklamuodami nuperka kur kas daugiau. Restoranuose naujieji rusai gurkšnoja 1812 metų „Napoleono“ konjaką, kurio taurelė kainuoja tūkstantį svarų! Taip pat rūko senus, dar iki F. Kastro atėjimo pagamintus kubietiškus cigarus, nes dabartinių nepripažįsta. Vienas toks cigaras kainuoja kelis šimtus svarų. Apie Romaną Abramovičių galėtų būti atskira kalba. Praėjusiais metais savo prabangia jachta jis buvo atplaukęs į „Naujosios bangos“ festivalį Jūrmaloje. Tiesa, ilgai nepabuvo. Vos vieną dieną. Ir dar į Angliją išskrido lėktuvu. Sako, jo kelionės tikslas buvo pasipuikuoti jachta. Plaukdamas į Jūrmalą, stabtelėjo Vokietijoje, kur vokiečių paprašė kiek tą jo jachtą paremontuoti. Pasirodo, tie vokiečiai remontininkai buvo Vokietijoje apsigyvenę kazachai.O dar į Jūrmalą atskrido ir Vladimiras Žirinovskis. Žinia, Žirinovskis Abramovičiaus, kaip ir kitų rusų oligarchų, labai nemėgsta ir Latvijos kurorte norėjo turtuoliui į akis tiesiai šviesiai pasakyti, ką apie jį mąsto. Tiesa, Vladimirui Žirinovskiui Latvija neišdavė vizos, nes jis visur teigia: „Latvijos kaip šalies nėra“. Latviai, aišku, mąstė logiškai – jei nėra, tai nėra. Tačiau V. Žirinovskiui vizą gauti padėjo NATO. Bet su R. Abramovičium jam susitikti taip ir nepavyko. Kuo gi Anglija taip traukia rusų turtuolius? Viena priežasčių – duoti savo vaikams puikų išsilavinimą universitetuose, koledžuose ir privačiose mokyklose. Neatsitiktinai maršrutą Maskva-Londonas britų aviatoriai vadina „moksleivių autobusu“.Daug rusų vasarą atskrenda ir į Lietuvos kurortus, o per Naujuosius - į Vilnių, Palangą, Neringą ir Druskininkus. Nuo Naujųjų metų iki rusiškų Senų Naujųjų metų rusai turi atostogas (14 dienų), todėl Lietuvoje užsibūna. Nors verslininkai stengiasi ir meniu, ir muzika įtikti rusams, pateikdami rusišką virtuvę ir rusiškas dainas, bet dažnai čia jie ir suklysta, nes statistika byloja, kad Vilniuje svečiai iš Rusijos labiausiai yra pamėgę „Marceliukės klėtį“ su lietuviškais patiekalais ir lietuviška muzika. Daug rusų mėgaujasi Druskininkų sveikatingumo ir SPA centrų malonumais, o 60 proc. vietų Palangos viešbučiuose naujametinei nakčiai, pasirodo, užsisako rusų verslininkai. Ir visgi Talinas ir Ryga sugeba prisivilioti daugiau rusų turistų nei lietuviai.  O kas liko pačioje Rusijoje? Jei ir liko kas iš sovietinių laikų, tai tik ne sostinėje. Maskva ne šiaip yra pelniusi vieno brangiausių miestų pasaulyje vardą. Rusiškojo žurnalo „Forbes“ duomenimis, ten gyvena dauguma iš maždaug 110-ies Rusijos „dolerinių“ milijardierių. Tiesą sakant, Maskvoje jų daugiau nei bet kuriame kitame pasaulio mieste (vertinant asmeninį turtą, daugiau magnatų yra tik Amerikoje). Pridėkite dar per 100 tūkstančių multimilijonierių ir galėsite susidaryti įspūdį, kaip pasikeitė buvusi Sovietų Sąjungos širdis per pastaruosius du dešimtmečius – nė viena pasaulio valstybė per tokį trumpą laiką „neprigamino“ tiek turtuolių...Girdėjau šmaikštų pasakojimą, kai atvykus į Šariką (taip rusų taksistai vadina Šeremetjevo oro uostą) pirmiausiai lietuvius nustebino rusų milicininkė, traukianti cigaretę po ženklu „Rūkyti draudžiama!“Pasižiūrėti, kaip atrodo naujoji Rusijos turtingųjų klasė, galima tiesiog gatvėje, bet geriausia tai daryti penktadienio naktimis prie prabangiausių Maskvos naktinių klubų – čia jų koncentracija būna didžiausia. Tikrai niekur kitur pasaulyje vienoje vietoje nepamatysite tiek BMW tamsintais stiklais, „Lamborghini“ ir „Ferrari“ bei juodų „hamerių“ su vairuotojais, nuobodžiaujančia veido išraiška žiūrinčiais DVD filmus, kol jų šeimininkai linksminasi viduje. Maskvoje daugiausiai parduota ir prabangiausių pasaulio mersedesų SL 600 ir CL 600, kurių koncernas „DaimlerChrysler“ tikrai negamina masiškai. Perkami „Maybach 62“, kurie kainuoja veik milijoną dolerių. Verta nepamiršti, kad tokius brangius automobilius klientai perka tarsi pagal užsakymą – pardavėjai labai smulkiai išklausia apie visus pageidavimus ir vėliau įrengia mašiną individualiai, tarsi siūtų kostiumą.Nenuostabu, kad aukščiausiosios klasės daiktai Maskvoje gana neblogai perkami. Pavyzdžiui, naujo modelio televizorių „Plasma“, kainuojančių apie 30 000 dolerių, jų tėvynėje Olandijoje per mėnesį parduota du, Maskvoje – 10. Specialiose parduotuvėse perkami tik sveikiausi ir ekologiški produktai. Aišku, ir brangiausi. Pavyzdžiui, ungurio filė, labai tinkamą sušiui gaminti, ar laukinių lašišų iš Švedijos. Šie produktai dažnai atrodo ne tokie gražūs, kaip prekybos centruose, bet užtat tikrais dūmais rūkyta lašiša, o ne kompiuterių prižiūrimoje aplinkoje. Kilogramas žąsų kepenėlių pašteto, anot naujųjų rusų, labai pigus – 250 dolerių. Niekas spec. parduotuvėse nepasiūlys pangasijų filė, nes visi turtuoliai žino, kuo pangasijos maitinamos ir todėl stengiasi būti kuo toliau nuo tokio maisto. Tarp rusų turtuolių įprasta gerti brangiausią pasaulio kavą „Blue Mountain“ po 300 dolerių už kilogramą.Beveik visuose Maskvos restoranuose siūloma sušių ir sašimių, nes maskviečiai verslininkai dievina šiuos patiekalus, todėl šefai, norėdami įtikti, būtinai įtraukia juos į valgiaraštį, ir visai nesvarbu, kad restoranas – ne japonų.Vienos iš paskutinių kelionių Maskvon metu, draugai nusivedė į restoraną „Cafe Pushkin“. Pasijauti tarsi patekęs į XIX amžiaus rusų aristokratų vilą. Galantiški padavėjai vilki to laiko aptarnaujančio personalo uniformas, o valgiaraštis primena seną laikraštį. Lankydamasis čia būtinai turi skanauti juodųjų ikrų. Tiesa, jie, švelniai tariant, nėra pigūs. Nuo to laiko, kai šalies vyriausybė priėmė įstatymus, skelbiančius karą didžiųjų eršketų brakonieriams, ikrų kainos šoktelėjo iki neįsivaizduojamų aukštumų. Norintieji jais prekiauti privalo turėti specialią licenciją ir mokėti milžiniškus mokesčius. Prisimenu savo pirmąsias keliones į Maskvą dar sovietmečiu ar paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai juodųjų ikrų prekyba dar nebuvo taip griežtai kontroliuojama. Nusipirkę pusės kilogramo dėžutę didžiojo eršketo ikrų, juos kabinome tiesiog šaukštais – per pusryčius, pietus ir vakarienę!Bent mane Maskvoje traukia Novodevičės kapinės. Tai gyva rusų kultūros istorija milžiniško mirusiųjų miesto pavidalu: čia ilsisi beveik 15 tūkst. žmonių, tarp kurių Čechovas, Gogolis, Aksakovas, Briusovas, Erenburgas, Majakovskis, Bulgakovas, Skriabinas, Šostakovičius, Prokofjevas, Stanislavskis, Vachtangovas, Šaliapinas, Levitanas... Kapavietes puošia puikūs Muchinos, Merkulovo, Šadro darbai… Čia radę prieglobstį ir sovietiniai partiniai veikėjai, čia ir B. Jelcinas, atskira teritorija skirta visokių generolų biustams, naujuose sklypuose vis dar skiriama žemės artistams, kuriuos rusai dievina ir gyvus, ir mirusius... Ironizuojama, kad naujieji rusai laidojasi su mobiliaisiais telefonais, nes juk pasaulio istorijoje yra buvę atvejų, kai žmogų palaidojo gyvą, o vėliau, atkasus karstą, jis rastas jame apsivertęs ir nudraskęs karsto vidaus siuvinėjimus... O jei būtų galėjęs paskambinti... Iš kapinių išeinu į aikštę, kur buvo nušautas mūsų ir rusų sporto globėjas Šabtajus...Anekdotų apie naujuosius rusus begalė. Tarp jų daug primityvių. Man kažkodėl įsiminė štai šis. Sakyčiau, ne toks lėkštas.Naujieji rusai kompanijoje pasakoja apie tai, kuo jie yra kitus nustebinę. Vienas prisimena, kaip netoliese kranto iššokęs iš jachtos, panėręs, priplaukęs prie pat kranto ir išniręs iš vandens šalia besimaudančiųjų. „Oi, kaip jie buvo nustebę“, - baigia savo istoriją kalbėtojas. - Suprantame, kad nustembi, jei šalia tavęs besimaudančio išneria žmogus, bet kad kažkas čia būtų ypatingo... - nesusižavi istorija klausytojai.- Matot, aš visada formoje – balti marškiniai, juodas kaklaraištis, vyšninis švarkas, odinis portfeliukas rankose.Kam skyriau šį tekstą apie naujuosius rusus? Ogi - tiesiog poilsiui. Kodėl netęsiau temos apie turtuolius lietuvius? Nes knieti klausti, kiek iš tikrųjų yra turtingi mūsų turtuoliai. Ar Lietuvos milijonieriai yra tikri milijonieriai? Ar gali vadinti milijonieriumi Seimo narį, pinigų savo automobiliui išlaikyti ar atsarginėms detalėms nusipirkti imantį iš mokesčių mokėtojų kišenės? Skaičiau, kad milijonieriumi reikia laikyti asmenį, kurio turtas sudaro daugiau nei milijoną dolerių, neįskaičiuojant į šią sumą jo gyvenamojo būsto, ilgalaikio naudojimo daiktų, kasdien naudojamo turto, turimų rinkinių ir kolekcijų. Todėl neturtingieji, nenusiminkime – gal tie milijonieriai nėra tokie, kokiais skelbiasi. Baigsiu visgi šį tekstą naujųjų rusų požiūriu į save. Nauji