facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Ričardas JAKUTIS

Taip gyvenimą matavo T. S. Eliotas. Ne metais, mėnesiais, valandomis, bet išgertais šio juodojo kvapnaus skysčio puodeliais.

Ryte atsikeliate, išgeriate puodelį kavos ir einate į darbą. Ten išgeriate dar puodelį, po to dar, nes joks susitikimas su kuo nors nepraeina be kavos. Sako, jei per dieną išgeriate ne mažiau trijų puodelių kavos, jūs jau esate pasaulinio kavos mėgėjų klubo narys, kuriam priklauso daugiau negu 50 proc. visos žmonijos. Tiesa, apie tokį klubą gal niekas nėra girdėjęs, bet kodėl toks neturėtų būti.

Skaičiau, kad kažkoks arabas kartą gesino kavos krūmą ir pajuto velniškai skanų kvapą. Jį ir derėtų pavadinti pirmuoju kavos klubo nariu bei steigėju. Kartais net pagalvoji, ar nevertėtų pradėti deginti visus pakelėje esančius krūmus - gal kažką atrasi. Nors, antra vertus, reikia čia būti atsargiam, nes girdėjau, kad vieni turistai dykumoje užsikūrę narkotikų krūmą ryte nebeatsikėlė.

Kaip ir visi geriausi pasaulio reiškiniai, kava atsirado netikėtai, tai yra ji nebuvo išrasta ir sukurta kaip kokia elektros lemputė ar telefono aparatas, bet yra ir kiek tikresnė kavos atsiradimo istorija. Ji tokia.

Kartą Etiopijos vienuolių ganomos ožkos prisirijo kavos uogų ir pradėjo keistai elgtis. Vienuolis, norėdamas sužinoti, kas atsitiko ožkoms, paragavo nepažįstamų uogų ir pasijuto labai gyvybingas. Apie tai papasakojo vienuolyno abatui, kuris liepęs šias uogas sudeginti. Vienuoliai pajautę sklindantį deginamų uogų kvapą ištraukė šias iš laužo ir užpylė verdančiu vandeniu, o gautą gėrimą paskelbė Dievo dovana, nes jis neleido jiems užmigti visą naktį.

Etiopija pasauliui davė Puškiną ir kavą: didžiojo poeto prosenelis Hanibalas gimė Dobarvos miesto apylinkėse, kava - Kafos provincijoje. Vietos gyventojai gamindavosi gėrimą iš kavamedžio lapų, o pradėję jį auginti Jemeno gyventojai - iš išdžiovinto kavamedžio vaisiaus minkštimo. Kiek vėliau arabai išmėgino dabar jau tradicija tapusį būdą - kavą ėmė virti iš džiovintų, paskrudintų ir susmulkintų „kavamedžio uogų“.

Kavos kelias iki mūsų buvo gan ilgas. Pradžioje kava buvo išskirtinai vyrų gėrimas ir į kavos namus nebuvo įleidžiamos moterys. Pavyzdžiui, pagal arabų kavos gėrimo tradicijas, kavą galėjo gaminti tik vyrai, o iširus šeimai, vyras turėdavo teisę apskritai uždrausti moteriai gerti šį gėrimą.

Europoje pirmas puodelis kavos išgertas 1626 metais Romoje. Juo italus pavaišino Šventojo Sosto pasiuntinys, grįžęs iš Persijos. Greitai kava pasiekė ir Paryžių bei Londoną. Įdomi istorija, kaip 17 amžiaus pabaigoje turkų armija buvo priversta nutraukti Vienos puolimą ir besišalindama čia paliko 500 maišų su kavos pupelėmis. Tuo pasinaudojo vienas lenkų pirklys ir atidarė šiame mieste pirmuosius kavos namus.

Kava su kiekviena diena tapo vis populiaresnė. Europoje netgi imta ją auginti šiltnamiuose, radosi daugybė kavos paruošimo būdų. Vokietijoje kava sumažino alaus vartojimą. Todėl vienu metu šioje šalyje net buvo bandoma kavą uždrausti. Įdomu, jog jei daug ką Europa atsiveždavo iš Amerikos, tai būtent su kava viskas atvirkščiai – ji iš mūsų žemyno nukeliavo už Atlanto. Amerikiečiai, kaip visada, reikalą kiek pagadino, tai yra sugalvojo popierinius bei plastmasinius puodelius ir kavos gėrimo ritualas prarado žavesį.

Rusijoje viena iš žymiausių kavos gėrimo vietų buvo Volfo cukrainė Nevskio prospekte, Peterburge, į kurią dažnai užsukdavo Puškinas, nes jis buvo didelis kavos mėgėjas. Nors iš menininkų, sako, daugiausiai kavos išgerdavęs O. de Balzakas. Kol parašydavo vieną romaną, jam reikėdavo 15 tūkst. puodelių šio kvapnaus juodo gėrimo.

Prieškario Lietuvoje žymiausia kavos gėrimo vieta - Konrado kavinė Laisvės alėjoje, Kaune.

Dabar kava - antras produktas pagal populiarumą po naftos. Kavos degustatorių liežuviai apdraudžiami po 10 mln. dolerių ir juos, kaip ir aludarius, vynininkus, sūrininkus, galima vadinti menininkais. O pačią kavą geriausiai apibūdina trys žodžiai - energija, nusiraminimas, atgaiva.

Kavos kvapas ryte pasklinda po visus namus ir viską apglėbia kažkokiu keistu, harmonijos pilnu jausmu. Klausimas „Kokia kava yra gera?“ priskiriamas prie amžinųjų klausimų. Atsakymų į jį begalės, jie subjektyvūs, nes priklauso nuo kiekvieno žmogaus skonio, žinių, patirties. Žinoma, gera kava visad tiršta, aliejinga, gaivaus aromato, nei atšalusi, nei pernelyg karšta. Girdėjau apie eksperimentą Didžiojoje Britanijoje, kurio dalyviai vyko liftu į darbo susitikimą, o valytojas atsitiktinai prašydavo palaikyti karštos arba šaltos kavos puodelį. Šiltus puodelius laikę žmonės vėliau geriau atsiliepė apie darbdavį nei tie, kurie laikė šaltus.

Pasigirsta daug priekaištų mūsų kavinėms, esą pas mus niekas nemoka paruošti kavos ir tikrai geros kavos galima paragauti tik užsienyje (Vakarų pasaulyje). Be abejo, kad daug kas priklauso nuo ruošiančio kavą žmogaus - ar jis moka ją ruošti, kaip jis reguliuoja kavos virimo aparatą ir pan. Barų savininkai atsikerta, girdi, teigti, kad gera kava tik užsienyje, būtų neteisinga, nors pripažįsta, jog Lietuvoje maža barmenų, kurie kavos ruošimą vertintų kaip meną, kaip, pavyzdžiui, italai. Mano galva, problema ir kavos aparatai, kurie mūsų kavinėse dažnai prižiūrimi netinkamai, be to restoranų šeimininkai dažniausiai perka kuo pigesnes kavos pupeles. Neįmanomo tikslo - kad būtų pigu, ir kokybiška - nepasieksi.

Domėdamasis kavos ruošimo ritualu, išskyriau štai tokius dalykus.

Kavos aparatas niekada neturėtų būti išjungtas, o dozatoriai visada įdėti į aparatą. Jeigu dailiai iššveisti dozatoriai ilsisi ant aparato, geriau eiti į kitą kavinę. Be to, jeigu barmenas puodelio ieško kur nors spintelėje, o ne lentynėlėje ant kavos aparato, vadinasi, puodelis bus šaltas ir kava per kelias sekundes irgi atšals.

Jeigu kavos malūnėlis anksti rytą pilnas, verta paklausti, kada kava buvo sumalta. Jeigu sumalta iš vakaro, geros kavos paieškas verčiau tęsti toliau. Maždaug po valandos 50 proc. kavos aromato išgaruoja. Štai mačiau tokį vaizdą: barmenė su pasibjaurėjimu iš dozatoriaus iškrato kavos tirščius, kurių pusė, žinoma lieka.

Verta stebėti, kaip išbėga kava iš aparato dozatoriaus. Jei per kelias sekundes, vadinasi, ji bus pajuodintas vandenėlis. Turi sunktis lėtai, lyg nenoromis, maždaug 25-30 sekundžių.

Kitas paprastas, bet įdomus kavos kokybės testas: stebėti, kaip grimzta cukrus. Jeigu grimzta lėtai, o kremo konsistencijos puta išlieka net išmaišius cukrų, vadinasi, viskas gerai. Tiršta puta rodo, kad kava paruošta teisingai.

Kavos gėrimo rituale labai svarbus vaidmuo tenka kavos puodeliui. Ne forma ir ne spalva svarbiausia, o tai, kad puodelis turi kelti malonius prisiminimus.

Mėgstantys kavą draugai pasakoja, jog Lietuvoje iš šimto puodelių kavos gal tik keturi būna geri. Esą tokia statistika. Labai nemalonu ką blogo sakyti apie savo gimtąjį miestą, juo labiau kad visad mėgstu pozityvą, bet va geros kavos Šiauliuose, deja, irgi neužtikau. O juk už kavą mokame kiek ir Vakarų pasaulis. Italijoje kava kainuoja 80 ar 90 eurocentų, o ir veik niekur ji nekainuoja daugiau 1 euro (nekalbu apie kažkokius prašmatnius restoranus, skirtus naujiesiems rusams, kur kava kaip ir visur, o tik kaina kitokia). Tiesa, Italijoje užsisakyti antrą puodelį kavos yra pats didžiausias kavinės šeimininkų įžeidimas - kava ten turi būti tokia gera ir stipri, kad antro puodelio nereikėtų.  

Dėl kavos poveikio sveikatai ginčijasi kas tik netingi. Vienos nuomonės čia nėra. Tonizuojanti, magiškai viliojanti, tamsi kaip gili naktis, kvapi ir aromatinga, tačiau labai įnoringa ir kaprizinga – taip ne vienas sakome apie kavą. Viena aišku, jog kava nepripažįstanti neištikimybės, nes jei jau ją geri, tai geri jos neišduodamas - beveik kiekvieną dieną. O pasidavus kavos vilionėms, iš galvos išgaruoja visi sveikatos specialistų patarimai, kad kava turi narkotizuojantį poveikį ir neigiamai veikia kai kurias organizmo funkcijas. Juk kiti sveikatos specialistai kalba kitaip.

Jūs geriate per daug kavos, jeigu: jus nubaudžia už greičio viršijimą netgi tada, kai statote į stovėjimo aikštelę savo mašiną, nebuvote užmigęs nuo paskutinio mėnulio užtemimo, skaitote knygas ir žiūrite filmus pagreitintai, visuomet išlaižote kavos puodelį, seselei prireikia skaičiuotuvo, kad apskaičiuotų jūsų pulsą, jūsų vaikų vardai yra Jakobsas arba Merilda, laiką skaičiuojate išgertų kavos pakelių skaičiumi (atliepia šio teksto pavadinimui), jūsų kavos puodelis yra apdraustas draudimo kompanijoje, pirmosios pagalbos krepšelyje jūsų mašinoje galima aptikti du kavos pakelius.

Internete užtikau rusų detektyvų rašytojos Aleksandros Marininos puslapį marinina.ru. Atsiverskite: ant rašomojo stalo guli rašyti pradėta knyga, peleninėje smilksta cigaretė, o puodelyje garuoja kava. Nuostabus vaizdelis poilsiui.

Prie kavos mezgasi geriausi pokalbiai. Ar statistikos rinkėjai yra paskaičiavę, apie ką šiandien dažniausiai kalba lietuviai? Pirmiausiai apie Zvonkę, Radži ir Jurgelevičiūtę. Tik vėliau apie orus, apie sveikatą, apie kitų nesėkmes (kartais ir apie sėkmes), apie krepšinį... Prie laiptinių veik nebėra suolelių, kur būtų galima prisėsti ir pašnekėti. Dažniausiai šnektelėjama stovint, bet taip ilgai netempsi. Daugelis daugiabučiuose gyvename dešimtis metų, bet neturime kaimynų, su kuriais galėtume išgerti kavos puodelį ar vyno taurę. O būdavo laikai, kai galėdavai kaimynų paprašyti parnešti iš parduotuvės pieno, paskolinti druskos, kartu švęsti įvairias šventes, žinoti, kad vieni kitų pagalbos galite paprašyti net ir naktį. Atrodo, tokių laikų reikėtų ilgėtis, tačiau dauguma šiandienos žmonių prisipažįsta visai netrokštą bendrauti su kaimynais ir džiaugiasi galimybe pasukę raktą namų durų spynoje atsidurti savo namuose - savo tvirtovėje. Kiek šiandien regime užrašų „Jus stebi vaizdo kameros“, „Saugo apsaugos tarnybos“, o juk paprasčiausias ir pigiausias būtų: „Kaimynai stebi“. Berods Vaižgantas rašė apie du kaimynystėje buvusius vienkiemius: viename uždainuoja, kitame atitaria. Veiklus ir idėjų nestokojantis bičiulis sakė norėtų suorganizuoti namo šventę, bet bijo, kad kaimynai kvailiu palaikys.

Prisimenu studentiškas naktis bendrabutyje, kai pasidarydavom kavos, atsisėsdavom ant palangių ir, žvelgdami į nuostabų naktinį miestą, ilgai ilgai kalbėdavom. Nuostabūs laikai.

Geriausias kavos draugas – Mėnulio pilnatis. Vakar išjungęs kambaryje šviesą pastebėjau, jog jame vis tiek išliko šviesu. Pažvelgiau pro langą. Pilnatis. Tęsis ji kelias naktis. Didžiulis it blynas mėnulis man gražus. Net keista, kai sakoma, jog pilnatis atneša nelaimes. Ir jei pilnaties poveikiu jūs netikite, vis tiek psichologai siūlo pilnaties metu prisilaikyti štai tokių dalykų: labiau sekite ir kontroliuokite savo emocijas, neleiskite kitiems žmonėms įtraukti jūsų į ginčus ir konfliktus, nesiaiškinkite santykių su artimaisiais, net jei jums atrodo, kad kažkokias šeimos problemas būtina spręsti nedelsiant, palaukite delčios. Jei nesimiega, atsisėskite tokiu metu prie lango, nebijokite atitraukti užuolaidos, išgerkite puodelį kavos ir taip susidraugausite su pilnuoju mėnuliu.

O jei dar apie pokalbius prie kavos, tai šiandien aktuali nelaimingųjų turgaus prekeivių tema. Jei kasos aparatai šimtu procentų kompensuojami iš valstybės biudžeto, kodėl prieš juos reikia protestuoti? Protestuoti nebent reikėtų prieš kasos aparatų popierines juosteles, nes jas tai tikriausiai teks įsigyti už savus. Nejau žmogus laimingesnis panašų į save apskaičiavęs, apsvėręs? Psichologai sako, kad žmonių visos nelaimės gimsta iš kelių šaltinių. Vienas iš jų - įsivaizdavimas, kad pinigai ir turtas jį padarys laimingesnį. Antrasis, pagal Paksą, – pakaltinimas aplinkai. Kasdien regint vagiančius ir dienomis lobstančius politikus, taip pat apsivogusias ir net tuo besididžiuojančias „pseudožvaigždes“ (ypač keista, kad tas jų didžiavimasis palaikomas), suktus verslininkus, kombinuojančius prabangą, reikia turėti tvirtą vertybinį stuburą, kad nepradėtum jiems pavyduliauti.

Šiomis dienomis neapeinama rinkimų tema. Tiesa, nemaža rinkėjų dalis pirmiausia svarsto ne tai, už ką balsuoti, o ar apskritai eiti balsuoti. Į savivaldybių tarybas nusitaikę partijų ir nepartiniai kandidatai žada mažesnes sąskaitas už šilumą, miestą be spūsčių ar daug naujų ir gerai apmokamų darbo vietų. Priešrinkiminėms programoms labai tinka garsioji Benjamino Gorbulskio frazė, jog visa muzika jau seniai parašyta, tik dar ne visi pinigai paimti. Tai pirmieji pastebėjo politologai peliukai Sūrskis ir Mauzeris. O jei reikėtų rinkti geriausią priešrinkiminį šūkį, manau, pirmoji vieta tektų šiam - „Man rūpi jūsų pinigai“.

Kodėl Lietuva trypčioja vietoje, kodėl nepajuda į priekį? Pagalvojau, jog Lietuva panaši į pakelėje automobilius stabdančią mergaitę. Kelia ranką mergaitė, „balsuoja“, bet nė vienas automobilis nestoja. Taip ir Lietuvos niekas pirmyn nepaveža. Kodėl? O todėl, kad balsuoti nemoka.

Kiti sako, girdi, yra svarbesnių dalykų už rinkimus. Štai viena moteriškė pasakojo pakabinusi paukšteliams parduotuvėje pirktų lašinių gabalėlį. Sparnuotieji neliečia maisto. Atskrenda, pačirškauja ir išskrenda. Kas per lašiniai, gal išmirkyti kokiame nors tirpale, nes paukšteliai iki tol nebuvo išrankūs?

Bet grįžkime prie pačios kavos. Kaip baigti tekstą apie kavą nepateikus jokio kavos recepto. Siūlyčiau ypatingą kavą žiemiškiems orams. Sudėtis: nesmulkinti gvazdikėliai, cinamono lazdelės, nesmulkinti kardamonai, rudasis cukrus, plakta grietinėlė, šokolado ir cinamono drožlės, kava. Užplikykite kiek stipresnės nei įprastai jūsų mėgstamos rūšies kavos. Į mažą puodelį įpilkite 0,5 stiklinės vandens, įdėkite 4-7 gvazdikėlius, 1,5 centimetro ilgio sulaužytos cinamono lazdelės, 4-7 kardamonų sėklas ir 1,5 arbatinio šaukštelio cukraus. Kai vanduo užvirs, viską kaitinkite 3-4 minutes. Sumaišykite kavą ir prieskonių mišinį, supilkite į puodelius, ant viršaus uždėkite plaktos grietinėlės, pabarstykite šokoladu ir cinamonu. Galima įsidėti daugiau cukraus. Jei tokią kavą gersite vakare, palepinkite save ir taurele likerio (tai prie kavos labiausiai tinkamas gėrimas, kaip romas prie arbatos, o ne kokie ten brendžiai).  Tik svarbu – nepadauginti.

Propaguojantys dietą sako, jog kavos negeria, nes ten yra kalorijų. Nesąmonė, kavoje be cukraus ir pieno nėra nė vienos kalorijos! Gali mėgautis kava ir negalvoti apie kilogramus.

Jeigu nevartoji kavos, žinok, kad visą laiką taip nebus, greičiausiai ateityje vis tiek ją vartosi. Netiki?

Ir ką dar pačiai pabaigai pasakyti. Ogi tai, kad šalies produktyvumas sumažėtų, jeigu nutrūktų kavos tiekimas. Girdėjau apie mokslininkus, kurie planuoja iš kavos išspausti biologinio kuro. Nuostabus atradimas! Visas miestas kvepėtų…

Į viršų