Pavasaris išbudina vis daugiau augalų.  Baltas galveles linguoja snieguolės, pamiškėse akytes pramerkė žibuoklės, šviežia žaluma skuba apsitraukti  pievelės, pumpurus sprogdina krūmai ir medžiai. Kyla noras nusiskinti ar bent pauostyti, gal net lūpomis paliesti kvepiantį gamtos stebuklą. Stokite! Kai kurių augalų sėklos, lapai, žiedai ar šaknys yra nuodingi. Apie nuodingąsias kai kurių mėgstamų augalų savybes pasakoja Alma Mikalauskienė, Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą.

Pasak specialistės, augalai gali sukelti įvairių negalavimų – nuo vietinio dirginimo, cheminio nudegimo iki viso organizmo reakcijos, kuri gali pasireikšti pykinimu, vėmimu, širdies veiklos sutrikimu. Kiekvieno augalo poveikis skirtingas ir priklauso nuo jo rūšies, vieni pavojingi juos prarijus, kiti gali pakenkti ir tik prisilietus.

Paprastasis ricinmedis (Ricinus communis)
Labai pavojingas! Nuodingas visas augalas, daugiausia nuodo – sėklose. Paprastasis ricinmedis seniai įsikūrė mūsų sodybose ir parkuose kaip dekoratyvinis augalas. Jis atrodo efektingai: dideli raižyti lapai, kartais net su raudonu atspalviu. Šis augalas naudojamas medicinoje, iš jo gaminamas ricinos aliejus, tačiau jame yra stipraus nuodo – kelis kartus stipresnio už kobros nuodus ar kalio cianidą. Sėklų dygliuota luobelė primena ežius ir lengvai gali patraukti vaikų dėmesį. Simptomai: po valandos prasideda pilvo skausmas, vėmimas, pilvo pūtimas, viduriavimas su krauju.

Žalčialunkis (Daphne mezereum)
Labai dekoratyvus, iki 1,5 m aukščio krūmas. Žiedai rausvi bekočiai, dažniausiai sukrauti po tris pernykščių lapų pažastyse. Aromatas labai stiprus. Stiebų žievė gelsva su raudonomis karputėmis. Lapai  panašūs į lauro lapus,  subrandina rutuliškus, žirnio dydžio vaisius, kurie sunokę birželio mėn. nusidažo ryškiai raudona spalva.  Sėklos tamsiai rudos, blizgančios, kiaušiniškos.  Žydi kovo  pabaigoje – balandžio  pradžioje prieš lapams išsiskleidžiant.

Visos augalo dalys labai nuodingos. 10–12 uogų yra mirtina dozė vaikams. Pakramčius žievės išpūslėja gleivinė, iškrenta dantys. Apsinuodijus degina burnos ertmę, prarijus patinsta nosiaryklės audiniai, padidėja seilėtekis, jaučiami skausmingi diegliai pilvo srityje. Pasireiškia viduriavimas, skausmingas šlapinimasis. Prasideda inkstų nepakankamumas, bendras organizmo nusilpimas, sunkus kvėpavimas ir net sąmonės netekimas. Pavojus dar stipresnis, jei yra saulėta, karšta diena, nes augalas turi daug eterinių aliejų, kurie esant aukštai temperatūrai stipriau garuoja.  Žalčialunkis – medingas augalas, bet ir jo medus nuodingas.

Kukmedis (Taxus bacatus)
Plačiai naudojamas kaip dekoratyvinis augalas. Šie žemaūgiai arba vidutinio aukščio  medžiai ir krūmai priklauso plikasėklių induočių grupei. Auga palyginti lėtai, bet gali būti labai ilgaamžiški augalai, gyvena daugiau kaip 2 000 metų.

Nuodingas visas augalas, ypač spygliai. Sukelia širdies ritmo sutrikimus.

Pupmedis (Laburnum anagyroides)
Tai labai dekoratyvūs krūmai arba žemi medžiai. Lapai trilapiai, augantys pražangiai. Žydi gegužės-birželio mėnesį geltonais žiedais, sukrautais nusvirusiose kekėse. Žiedai nektaringi, bet visos augalo dalys nuodingos.

Simptomai: dėl padidėjusio adrenalino išskyrimo atsiranda sujaudinimas, pykinimas, vėmimas, silpnumas, sunkumas kvėpuojant, svaigimas, išsiplėtę vyzdžiai, koordinacijos sutrikimas.

Durnaropė (Datura stramonium)
Paprastąją durnaropę vadina čertrope, dygžole, dygulu, durnadagiliu, durnažole. Durnaropė gana dekoratyvus augalas, išaugina didelius žiedus, dėl to auginama gėlynuose, dedama į puokštes. Aptinkama ir panamėse, prie daržų. Nuodingas visas augalas. Vaikai dažnai apsinuodija žaisdami su įdomiai atrodančiomis durnaropės sėklų dėžutėmis. Sėklose yra tropano alkaloidų, dėl kurių atsiranda haliucinogeninis poveikis. Galima net mirtis. Simptomai: išsiplečia vyzdžiai, sutrinka regėjimas, oda įrausta, tampa karšta ir sausa, išsausėja gleivinės, pakyla temperatūra, sutrinka orientacija, atsiranda sujaudinimas, koordinacijos sutrikimai, gali sutrikti kvėpavimas. Būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi)
Nuodingas visas augalas. Šių augalų toksiškumas tiesiogiai priklauso nuo saulės šviesos intensyvumo. Didesnis odos kontaktas su UV spinduliais – didesnis odos pažeidimas. Stipresnis pažeidimas atsiranda ir kai oda yra drėgna.

Simptomai: augalo sultys sukelia sunkius odos pažeidimus ir nudegimus. Iš pradžių oda parausta, niežti, skauda. Per 48 val. susiformuoja vandeningos pūslės, kurios plyšusios virsta ilgai negyjančiomis žaizdomis ir palieka tamsias dėmes net keletą metų. Sultims patekus į akis sukeliamas laikinas ar net ilgalaikis aklumas. Nurijus galimas burnos gleivinės dirginimas, seilėtekis, virškinamojo trakto pažeidimas.

Pakalnutė (Convallaria majalis)
Pakalnutės – mėgstamas augalas darželiuose. Nuo subtilaus šių pavasarinių gėlių kvapo gali apsvaigti galva. Nuodingas visas augalas, o vaikai dažniausiai apsinuodija suvalgę šio augalo uogų. Paragavus pakalnučių uogų ar lapų, sutrinka virškinimas. Kadangi apsinuodijęs žmogus daug vemia, dalis nuodų savaime pasišalina iš organizmo. Šis augalas turi konvalotoksino, kiek mažiau nuodingo nei rusmenės glikozidai, tačiau dešimt prarytų uogų gali sustabdyti suaugusio žmogaus širdį.  

Narcizas (Narcissus spp)
Senovės graikų mitologijoje pasakojama apie labai gražų jaunuolį, vardu Narcizas. Jis taip save mylėjo, kad aplinkui nieko nepastebėdavo ir vis žiūrėdavo į savo  veido atspindį vandenyje. Už tai dievai jį nubaudė ir pavertė gėle, kuri savo žiedą yra pasukusi į šoną arba žemyn, tarsi žiūrėdama į veidrodį ar į vandenį.

Narcizų svogūnėliai yra pavojingiausia šios gėlės dalis, todėl pagalvokite, prieš sodindami jas sode, jei turite šunį, kuris mėgsta rausti duobes. Šis augalas gali sukelti vėmimą, viduriavimą, drebulį, traukulius ir širdies aritmiją.

Amarilis (Amarylis spp)
Daugelio mėgstamas puošnus gražuolis džiugina nuostabiais žiedais, tačiau yra nuodingas. Kartais apsinuodijama, šių gėlių svogūnėlį per klaidą panaudojus kaip svogūną.

Simptomai: po 30 minučių prasideda seilėtekis, pasikartojantis priepuolinis vėmimas (savaime praeina per 3-4 valandas), kartais ir viduriavimas. Prarijus bet kokį kiekį augalo svogūnėlio reikia kreiptis į gydymo įstaigą.

Snieguolė (Galanthus spp)

Mielas baltas varpelis, skelbiantis pavasario pradžią, pasirodo, yra nuodingas. Ypač pavojingas jo svogūnėlis. Sunkaus apsinuodijimo atveju, po 30 minučių prasideda seilėtekis, pasikartojantis priepuolinis vėmimas (paprastai savaime praeina per 3–4 valandas), kartais ir viduriavimas. Prarijus bet kokį kiekį augalo svogūnėlio, reikia kreiptis į gydymo įstaigą.

Aitrusis vėdrynas (Ranunculaceae acris)
Nuodingas visas augalas, jį pažeidus skiriasi gelsvas, stiprus, odą ir gleivines dirginantis skystis.

Simptomai: oda parausta, patinsta, niežti, gali susidaryti pūslės, o sunkesniais atvejais – atsiveria žaizdos. Patekęs į virškinimo traktą sukelia sunkų žarnyno uždegimą. Pacientas vemia, viduriuoja su krauju. Suvalgius didelį augalo kiekį gali atsirasti sujaudinimas, paralyžius iki kvėpavimo sustojimo, pažeidžiami inkstai.

Puriena (Calthapalustris)
Nuostabaus grožio geltonais žiedais nusėja šlapias pievas, griovių, upių, ežerų pakrantes balandžio–  gegužės mėnesį. Nuodingas visas augalas, jį pažeidus skiriasi gelsvas, stiprus, odą ir gleivines dirginantis skystis. Oda parausta, patinsta, niežti, gali susidaryti pūslės, o sunkesniais atvejais – atsiveria žaizdos. Patekęs į virškinimo traktą sukelia sunkų žarnyno uždegimą. Pacientas vemia, viduriuoja su krauju. Suvalgius didelį augalo kiekį gali atsirasti sujaudinimas, paralyžius, sustoja kvėpavimas, pažeidžiami inkstai.

Bėdos geriau išvengti
Maži vaikai viską apžiūri, apčiupinėja, uosto, bando paragauti, todėl jiems apsinuodyti pavojus didžiausias. Patikrinkite savo sklypą (ir ypač nežinomą teritoriją), prieš leisdami vaikui jame žaisti. Pasidomėkite jums nežinomais augalais, paaiškinkite vaikams, kodėl negalima jų valgyti.

Žinokite visų namuose ir sode auginamų augalų pavadinimus, pasiskaitykite apie juos, kad žinotumėte, kurie jų nuodingi ir kelia pavojų vaikams. Greičiausiai juos atpažinsite naudodami botaninį pavadinimą. Namuose auginami nuodingi augalai turi būti vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Pirkdami naują augalą pasiteiraukite jo botaninio pavadinimo ir jį užsirašykite.

Pasak A. Mikalauskienės, sudirgintą odą reiktų kuo greičiau nuplauti tekančiu vandeniu. Apsinuodijimo simptomai pasireiškia praėjus 1–6 valandoms, o kartais net po paros. Jei tinsta ir peršti burnos gleivinė, reikia burnoje palaikyti ledo gabaliukų arba duoti atsigerti šalto vandens (ne daugiau kaip vieną stiklinę). Tai apmalšins skausmą. Be gydytojo nurodymo nevartoti jokių medikamentų, nesiimti medicininių procedūrų. Paprastai vaikai būna pagaunami „nusikaltimo“ metu, tad tėvai turi žinoti, kad auksinis laikas, kai pagalba būna efektyviausia, yra pirma valanda po to, kai buvo kažko paragauta. Tokiu atveju nederėtų laukti simptomų – arba vykti į gydymo įstaigą, ar bent paskambinti į Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės centrą, klinikiniai toksikologai konsultuoja visą parą tel. (8 5) 23 62 052.

Kreipiantis į gydymo įstaigą, pravartu pasiimti apsinuodijimą sukėlusį augalą arba jo dalį.

Žalčialunkis.

Pupmedis.

Durnaropė.

Narcizas.

Snieguolė.

Kukmedis.