Pandemija padiktavo savo sąlygas verslui. Siekdamos išlikti, įmonės turėjo priimti nemažai sunkių sprendimų. Keitėsi žmogiškasis kapitalas, užimtumas bei įmonių gebėjimai. Panašu, kad ateityje taip pat reikės imtis didelių pokyčių, kad ekonomika augtų ne tik šalies didmiesčiuose, bet ir regionuose.

Teko sustabdyti gamybą
Šiais metais verslui teko išgyventi tikrą šoko terapiją. Įmonės buvo priverstos išmokti daug naujų pamokų, kad išgyventų ir išlaikytų savo darbuotojus. Deja, nes visiems su šia užduotimi pavyko susidoroti, nes jau yra tokių, kurie liko be darbo.

Šiaulių verslui taip pat teko ir vis dar tenka pakovoti už savo būvį. Vykusioje virtualioje tarptautinėje konferencijoje „Kursas po 2020-ųjų šoko terapijos – regionų ekonomikos transformacija“ Žilvinas Dubosas, UAB „Baltik Vairas” generalinis direktorius, pasakojo, kad jo atstovaujama įmonė per pirmąją karantino bangą buvo priversta stabdyti gamybą.

„Matėme, kad jau sausį turėsime bėdų, nes Kinija užsidarė, bet Kinijos krizę suvaldėme. Pakankamai daug vežėmės greituoju transportu, išleidome tam pakankamai žymią sumą pinigų.

Tada atėjo krizė į Europą, nesvarbu, kad turėjome pakankamai komponentų iš Kinijos, europiečiai nustojo tiekti, bet vis tiek ne dėl  to stabdėme, o dėl to, kad uždarė pardavimo kanalus, supanikavo mūsų klientai ir pradėjo atšaukinėti užsakymus. Buvo sudėtinga situacija, kadangi įplaukų praktiškai nenusimatė, o įsipareigojimai tiekėjams viršijo 30 mln. eurų, tai tikrai galėjo krizė nusitempti į dugną įmonę, bet tą suvaldėme“, – kalbėjo Ž. Dubosas.

Tam, kad išsilaikytų, bendrovei teko atšaukti užsakymus iš tiekėjų, bet labiausiai padėjo tai, kad rinka greitai atsigavo.

„Šiemet to pozityvumo dar nematome, pamatysime tik kitais metais, nes tiekimo grandinė dabar sugriauta. Iš kitos pusės, poreikis dviračiams visame pasaulyje yra tiek išaugęs, kad nepasiruošę gamintojai patiekti tiek komponentų, kiek reikia. Teoriškai užsakymų turime labai daug, praktiškai dar viską reikia įgyvendinti, bet panašu, kad kiti metai bus labai sėkmingi, kadangi turime gerą komandą, gerus partnerius atsirinkę. Ir svarbiausia, kad mes nesustabdėme investicijų sunkiausiu periodu, išlaikėme visus darbuotojus ir dabar turime galimybę patrigubinti elektrinių dviračių gamybą, kas turbūt ir duos didžiausią augimą“, – optimizmo neprarado Ž. Dubosas.

Šiandien elgtųsi kitaip
Egidijus Mockus, UAB „Vakarų medienos grupė“ generalinis direktorius, prisiminė, kad buvo prarasti keturi mėnesiai vien dėlto, kad užsienio specialistai negalėjo atvažiuoti į Lietuvą ir pabaigti surinkti įrangą.

„Vokišką įrangą turėjome paleisti balandžio mėnesį, bet vokiečiams uždraudė įvažiuoti į Lietuvą ir jie patys išsigando, karantinavosi, praradome daug laiko, kol sulaukėme, įforminome dokumentus kad jie galėtų įvažiuoti. Jų laukėme, nes nebuvo sumontuota įranga iki galo, be to, Lietuvoje paprasčiausiai tokių specialistų nėra“, – patirtus sunkumus atskleidė E. Mockus.

Nepaisant to, jis viliasi, kad ateityje viskas susitvarkys: „Labai gaila tų keturių mėnesių, dabar turime vytis. Rinka yra gera, užsakymų turime daug, bet nespėjame.“

Vis dėlto atsigręžęs į praeitį sakė, kad anksčiau galbūt reikėjo priimti kitokius sprendimus: „Manome, kad mes pavasarį per aštriai sureagavome. Žiūrint iš dabarties pozicijų, galbūt nereikėjo stabdyti kai kuriose įmonėse gamybos, o gaminti į sandėlį. Tai būtų šiuo metu pasiteisinusi šimtu procentu tokia strategija.“

Pokyčiai – akivaizdūs
Vytis Lembutis, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, akcentavo, kad pokyčiai dėl pandemijos rinkose akivaizdūs: ofisai užsidaro, žmonės daugiau dirba iš namų. Jis kalbėjo, kad pandemija labiausiai palietė paslaugų sektorių: viešbučius, viešąjį maitinimą, aviaciją.

„Šiems sektoriams, ko gero, žodis „pandemija“ reiškia šoką be terapijos. Jie sprendžia išgyvenimo ir verslo egzistencijos problemas“, – taip jų padėtį apibūdino V. Lembutis.

Pramonės, technologijų sektoriui taip pat teko patirti iššūkių, nes buvo laukta finansinės krizės, o atėjo kitokia krizė, kurios niekas nesitikėjo: „Ši krizė palietė vieną iš pagrindinių išteklių – darbo jėgą. Kai tai susiję su sveikata, darbo jėga, tai atitinkamai turi būti ir radikalūs sprendimai. Verslas susidūrė su šoko terapija, reikėjo pergalvoti darbo modelį, kaip tam tikroms verslo grupėms, šakoms būtų galima dirbti nuotoliniu būdu ir transformaciją padaryti pakankamai greitai.“

Iš tiesų, prisiminus pavasarį, sprendimas dėl karantino priimtas savaitgalį ir nuo pirmadienio jis įsigaliojo, tai verslui nebuvo daug laiko pasiruošti ir viską gerai apgalvoti. Vis dėlto susidūrusios su šoku įmonės pamatė, kad perėjimas prie darbo iš namų, kur buvo galima tai padaryti, nebuvo blogas sprendimas. Kai kuriems verslams tai padiktavo netgi tam tikras galimybes. Kai kurie iš jų iš viso atsisakė darbo ofise, suteikė tam tikras darbo sąlygas dirbti nuotoliniu režimu. Tokiu būdu įvykdė ir Vyriausybės reikalavimą, ir kartu pabandė pateisinti savo klientų lūkesčius.

„Šiandien drąsiai galiu pasakyti, kad dalis verslų, ko gero, ir nebegrįš dirbti į ofisus, nes šis modelis pasiteisino. Jeigu prieš tai buvo daug baimių ir dvejonių, tai susidarius tokiai situacijai, teko imtis radikalių priemonių ir rezultatas pranoko lūkesčius“, – išskyrė V. Lembutis.

Prioritetas – ateities specialistams
Vis dėlto, kaip jau buvo užsiminta, darbo jėgos trūkumo problema išliko iki šiol. Prof. dr. Diana Cibulskienė, laikinai einanti Šiaulių universiteto mokslo ir meno prorektoriaus pareigas, patikino, kad tai bandoma spręsti.

Anot jos, pastaruoju metu labai daug kalbama apie ateities specialistų poreikį, kokie jie turėtų būti, kokios turi būti jų kompetencijos, kokie gebėjimai.

„Matome, kad akcentuojamos inžinerijos, informacinių technologijų sričių specialistų poreikis.

Tam, kad ateityje šio stygiaus jaustųsi mažiau, reikalingas mokinių ugdymas mokyklose, nes šiuo metu vaikai nesirenka šių specialybių, nestoja. Todėl labai svarbu, kad jie jau nuo pat mokyklos suvoktų, kad yra galimybė rinktis inžinerinius mokslus, informacines technologijas, kurios ateityje tikrai vaidins reikšmingą vaidmenį. Dėl to Lietuvos mastu kuriami STEAM centrai, o Šiaulių universiteto STEAM centras atsidarė pirmasis. Tai buvo mūsų iniciatyva spartinti šį procesą, nes tikrai matome poreikį ir iš mokyklų. Klausiama, kada galės mokiniai atvažiuoti į laboratorijas atlikti chemijos, fizikos ir visus kitus bandymus, tai mes labai džiaugiamės, kad turime šią unikalią galimybę pradėti veikti“, – atskleidė D. Cibulskienė.

Tikisi glaudesnio bendradarbiavimo
Ji taip pat pasidžiaugė, kad prie šio centro populiarinimo aktyviai prisideda Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Verslininkai mokiniams pasakoja apie tai, kokias, čia įgytas žinias galėtų pritaikyti gamyklose, įmonėse, apie įsidarbinimo perspektyvas ir kita.

„Manau, kad bendradarbiaujant su kiek įmanoma daugiau mokinių, atitinkamai ateityje, jie galės rasti savo nišą“, – pabrėžė Šiaulių universiteto atstovė.

Tiesa, nepaisant to, vis dar tenka išgirsti, kad bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo tebėra labiau diskusinio lygmens. D. Cibulskienė to nepaneigė ir sakė, kad kritika vietomis yra pagrįsta: „Takoskyra galbūt yra dėl skirtingo supratimo ir kitos pusės mokslui keliamų reikalavimų. Turiu omeny, kad mokslininkas turi parengti aukšto lygio publikacijas, tai yra pagrindas. Aišku, kartais publikacijos, tyrimai galbūt ne visiškai atliepia verslo poreikius, todėl šiuo metu keičiamos vertinimo sistemos, vertinimo kriterijai, kur atsiranda paskaičiavimų, kiek mokslininkas atliko tyrimų, susietų su verslu, kiek iš šių tyrimų buvo komercializuota. Manau, kad ateityje tas procentas tikrai padidės, nes ir mokslininkas pats turi persiorientuoti, suprasti, kad tos žinios, tie atradimai turi būti komercializuoti. Po truputį šis procesas vyksta, žinoma ne taip sparčiai, bet jeigu tam bus skiriama daugiau Europos Sąjungos lėšų, manau, tai skatins veikti kartu, bus geresnis rezultatas ir sparčiau judės šis procesas.“