facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Praėjusių metų lapkričio mėnesį šiauliečius pradėta kviesti sudalyvauti visuomenės apklausoje apie miesto valdžios darbą. Dabar praėjus tam tikram laikui, miesto gyventojai raginami susipažinti su vykdytos apklausos rezultatais.

Uždavė keturis klausimus
Praėjusią savaitę profesorius habilituotas mokslų daktaras Gediminas Merkys nuotoliniu būdu pristatė sociologinės apklausos rezultatus. Profesorius kalbėjo, kad apklausa atlikta siekiant plėsti demokratinę savivaldą, skatinti gyventojų įtrauktį į vietos reikalų tvarkymą bei efektyvinti Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto administracijos veiklą.

Anot jo, buvo platinamos tradicinė spausdintinė ir elektroninė (online) klausimynų versijos.

Neskaitant įprastų sociodemografinių klausimų apie amžių, lytį, mikrorajoną, pagrindiniai diagnostiniai klausimai buvo šie: į kokių konkrečių uždavinių ir problemų sprendimą Šiaulių miesto valdžia turėtų susitelkti per likusį kadencijos laiką. Prašyta įvardyti bent 3-5 problemas ar uždavinius.

Kas Šiaulių miesto valdžios veikloje kelia nepasitenkinimą, abejonių? Už ką norėtų pagirti vietos valdžią? Kokiais darbais ar veikla džiaugiamasi? Kokias mato neišnaudotas Šiaulių miesto galimybes? Gal turi konkrečių įžvalgų ir idėjų, kaip tvarkytis mieste geriau?

„Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai tokie labai paprasti gyvenimiški klausimai, bet svarbiausia tai, kad šį konkretų turinį sugeneravo patys šiauliečiai, o tai rodo neįkainojamą tokio tipo apklausos pridėtinę vertę“, – akcentavo G. Merkys.

Sociologinėje apklausoje dalyvavo 3002 šiauliečiai iš visų miesto rajonų, atstovaujantys pagrindinėms amžiaus grupėms: jaunimui, jauniems ir subrendusiems suaugusiems bei senjorams. 2/3 imties sudaryta, naudojant tradicinį spausdintinį klausimyną, o 1/3 atsakymų buvo surinkta, naudojantis šiuolaikinės skaitmeninės apklausos įrankiais.

Pasitelkiant savanorystę, spausdinti anoniminio tipo klausimynai buvo platinami įvairiais būdais, įvairiose aplinkose: švietimo įstaigose, bibliotekos filialuose, nevyriausybinėse organizacijoje, įmonėse ir pan. Žinia apie prieigą prie skaitmeninio klausimyno buvo platinama socialiniuose tinkluose.

„Tokią imtį pavyko sugeneruoti todėl, kad mums padėjo įvairios institucijos, savanoriai, bendruomenės. Be jų pagalbos mes nebūtumėme pasiekę tokio gražaus rezultato“, – pagalbininkams dėkojo G. Merkys.

Pateikė įdomių pasiūlymų
Profesorius kalbėjo, kad šiauliečiai pateikė įdomių pasiūlymų, kaip geriau tvarkytis Šiaulių mieste.

Tipiniai pavyzdžiai būtų: pritraukti ir išsaugoti jaunimą; didinti tiesiogines investicijas, įskaitant užsienio investicijas; didinti darbo vietų skaičių; palaikyti Šiaulių mieste konkurencingus atlyginimus; plėsti gamybą; sudaryti geras sąlygas verslui ir SVV; padaryti miestą patrauklų turistams; daryti miestą patogų jaunimui ir jaunoms šeimoms, senjorams; įveiklinti miesto labui LEZ-ą, Zoknių oro uostą, pramoninę zoną; išsaugoti ir prikelti naujam gyvenimui Šiaulių universitetą; išsaugoti protingas kainas už komunalines paslaugas, kurias gali įtakoti savivaldybė; aktyviai konstruoti naują Šiaulių tapatybę ir patrauklų įvaizdį.

„Vargu ar atsirastų bent vienas meras ar miesto taryba, kuri tokiems išvardytiems siekiams nepritartų. Visgi yra kelios akivaizdžios problemos. Dalies tų siekinių ir gražių vizijų vietos valdžia tiesiogiai niekaip negali įtakoti, kadangi objektyviai neturi svertų ir tiesioginio paveikumo procesams. Toliau – problema ta, kad dauguma tokių pasiūlymų neturi kreatyvinio užtaiso, kadangi nenurodomas būdas, metodas ar kelias, kaip į tokį visiems geidžiamą Šiaulių miesto būvį ateiti.

Kaip ten bebūtų, net ir tokie atsakymai prasmingi tuo požiūriu, kad jie parodo, į kokius strateginius tikslus ir siekinius turėtų susitelkti vietos valdžia“, – komentavo G. Merkys.

Tyrėjas atkreipė dėmesį, kad kai kurie pasiūlymai buvo pakankamai dalykiški ir konkretūs. Išsakyti tokie raginimai, kaip efektyvinti ir profesionalizuoti miesto viešuosius ryšius; miestui aktyviai ieškoti savo tapatybės ir ją kryptingai konstruoti; gerinti miesto valdžios ir gyventojų ryšius, nustoti intriguoti ir „tarpusavyje ėstis“ Tarybos nariams, pozicijai ir opozicijai, sutelktai dirbti miesto ir miestiečių labui; pabaigti pradėtus projektus, kontroliuoti jų eigą, reikalauti iš rangovų terminų ir kokybės laikymosi, neužsiplėšti vienu metu per daug darbų ir objektų; išnaudoti vietinius mokslininkus ir kultūros žmones ir pasitelkti miesto problemų bei iššūkių sprendimui geriausius ekspertus, mokslininkus; skaitmenizuoti miestą, diegti technologines inovacijas, aplenkti kitus miestus, diegiant elektra varomą viešąjį transportą, alternatyvias žaliąsias transporto priemones – elektrinius paspirtukus, dviračius; išnaudoti Šiaulių miesto gamtinį karkasą, tuo pagrindu konstruoti rekreacines erdves, rekreacinę infrastruktūrą, traukos objektus, masinio lankomumo objektus ir pan.; skirti dėmesį ir išteklius Talkšos ežero ir jo aplinkos sutvarkymui, Prūdelio sutvarkymui, Salduvės aplinkai, miesto parkui, rekreacinėms erdvėms pietiniame miesto rajone; tvarkyti ne tik centrą, bet ir kitas miesto vietoves, vengti tokio reiškinio, kaip atskirų miesto vietovių diskriminacija; modernizuoti ir įvairinti miesto kultūros renginius. Taip patnvestuoti į paveldo objektus, paversti juos traukos objektais; plėtoti sporto ir rekreacijos objektus; diegti žiedines sankryžas, išmaniųjų šviesoforų sistemas.

Miesto valdžia iš šiauliečių sulaukė tiek pagyrų, tiek kritikos. Kol vieni dėkojo už tai, kad miestas sparčiai ir neatpažįstamai keičiasi, kiti neigė bet kokius pozityvius pokyčius, buvo linkę visur įžvelgti stagnaciją.

„Nors miestiečių, persismelkusių pesimistinėmis nuotaikomis, yra mažuma, vis tiek reikia tuos žmones girdėti, gerbti jų viziją ir nuomonę. Manau, kad besivystančiuose Šiauliuose tai ir vyksta“, – komentavo G. Merkys.

Tuos pačius dalykus vertino prieštaringai
Mokslininkas pastebėjo, kad labai dažnai gyventojai tuos pačius dalykus vertina labai prieštaringai. Vieni pažymi, kad niekada miestas taip aktyviai nesitvarkė, kaip dabar, kitiems – „visas miestas išraustas, duobės...“

Dalis priekaištauja, kad Šiaulių oro uostas neįveiklinamas, nedirba miestui ir Lietuvai, o kiti klausia, kada Savivaldybė nustos kišti pinigus į „mirusį“ objektą.

Vieni į medžių kirtimą ir naujų atsodinimą žiūri kaip į klaidą, šventvagystę, pastatų apnuoginimą, išpuolį prieš ekologiją, kiti džiaugiasi, kad gatvėse daugiau šviesos ir saulės, kad atsiveria architektūra, kad nebelašės lipčius, kad vyksta jaunų medelių atsodinimas.

Vieniems dabartinė valdžia yra darbinga, veržli ir aktyvi kaip niekad. Kitiems atrodo, kad nieko gero nepadarė, inertiškai važiuoja ant ankstesnių administracijų ir valdžių įdirbio arba dar blogiau – pridarė daug klaidų ir negerų sprendimų.

Vieni džiaugiasi pirmomis Šiauliuose atsiradusiomis žiedinėmis sankryžomis, pageidauja tokius objektus plėsti, kiti kritikuoja, nes mano, kad tokie objektai yra pertekliniai, nereikalingi.

Ir priešingai, kai kurių objektų atžvilgiu nuomonė yra kraštutinai sutelkta, labai vieninga.

„Tipinis pavyzdys – universitetas ir jo likimas. Kažkas Lietuvoje (ypač sostinėje), matyt, džiūgauja dėl universitetų tinklo optimizavimo, tačiau visi respondentai šiauliečiai, kurie tą objektą minėjo, išsakė susirūpinimą dėl universiteto likimo, ragino valdžią dėl jo pakovoti, pabrėžė šios įstaigos svarbą miestui ir jo ateičiai“, – pavyzdį pateikė G. Merkys.

Įdomu tai, kad apklausti šiauliečiai praktiškai neeskalavo kai kurių temų ir problemų iš švietimo ir ugdymo, sveikatos ir socialinės apsaugos sričių.

Profesorius atkreipė dėmesį, kad pirminei ir antrinei sveikatos apsaugai, socialinėms paslaugoms ir ypač ugdymui Lietuvos savivaldybėse nueina labai žymi dalis biudžeto. Tai tipinės vietos savivaldos funkcijos. Padarė prielaidą, kad Šiauliuose šiuo požiūriu tvarkomasi neprastai, geriau nei kitose savivaldybėse ir tai, anot jo, yra pagirtina, verta sklaidos.

Jis kalbėjo, kad tyrimo metu gauta ir kitų duomenų, tačiau dėl laiko stokos nėra galimybių jų visų pristatyti, tačiau čia pat pridūrė, kad jie visi yra surašyti ir miesto valdžios atstovai, specialistai galės juos bet kada išanalizuoti. Taip pat pasinaudojęs proga dar kartą padėkojo visiems, prisidėjusiems prie apklausos platinimo.

Į viršų