Visuomenėje, socialiniuose tinkluose nerimsta sumaištis dėl vadinamosios Matuko reformos.  Lietuvos tėvų forume teigiama, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas per griežtas ir kone kiekvienas gali būti pavadintas smurtautoju. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pripažino, kad neišvengta skaudžių klaidų, plinta įvairios sąmokslo teorijos. Išryškėjo, jog XXI a. dar gaji tradicija, kad doras žmogus be beržinės košės neišauga. Todėl Seime skinasi kelią pataisos, galimai vėl leisiančios mušti vaikus.

Kodėl puolame į kraštutinumus: neseniai baisėjęsi, kad mūsų vaikai tampa žiauraus smurto aukomis, dabar imamės žygių, jog galėtume nebaudžiami kepštelėti, pliaukštelėti, užvožti?

Grėsmė patvirtinta, bet vaikai gyvena šeimoje
Plačiai nuskambėjusi kauniečių Kručinskų istorija išjudino visuomenę diskusijai, paskatino tarnybas pripažinti, kad reforma nevyko taip sklandžiai, kaip tikėtasi.

Vis dėlto Kauno apygardos teisme gruodžio 5 d. išnagrinėta civilinė byla pagal E. Kručinskienės ir G. Kručinsko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutarties, kuria buvo leista Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui paimti du mažamečius vaikus iš tėvų. Teismas padarė išvadą, kad mažamečiams vaikams 2018 m. rugsėjo 29 d. buvo kilusi grėsmė, todėl jie paimti iš jų atstovų pagal įstatymą. Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nutarė palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutartį.

Valstybinė vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba primena, jog spalio 24 d. vykusiame šeimos atvejo posėdyje, bendru dalyvių sutarimu, buvo nuspręsta grąžinti vaikus tėvui G. Kručinskui nuo spalio 25 d., teikiant intensyvią socialinių darbuotojų priežiūrą ir pagalbą. E. Kručinskienė bendrauja su vaikais, gyvena kartu. Šeimai teikiamos intensyvios socialinės paslaugos. Tėvai geranoriškai bendradarbiavo tiek su vaiko teisių apsaugos specialistais, tiek su atvejo vadybininku, tiek su socialiniais darbuotojais. Toks sprendimas priimtas vertinant tai, kad buvo jaučiama stipri tėvų motyvacija susigrąžinti vaikus, keisti šeimoje nusistovėjusią auklėjimo metodiką.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotojos Vitos Šulskytės, Šiauliuose situacija palyginti neprasta. Nuo liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 24 d. Šiaulių apskrityje buvo paimti 295 vaikai iš nesaugios aplinkos, iš jų 112 vaikų nustatytas II grėsmės lygis, o 183 vaikams nustatytas I grėsmės lygis, inicijuotas atvejo vadybininko paskyrimas, vaikai gyvena su tėvais. Iš 112 vaikų 17 vaikų grąžinti panaikinus laikinąją globą po atvejo vadybos posėdžių, išnykus ar reikšmingai sumažėjus priežastims, dėl kurių vaikai buvo paimti.

Trūko komunikavimo
Situaciją, kuri susiklostė, pradėjus įgyvendinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, „Šiaulių naujienoms“ sutiko pakomentuoti Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė. Jos teigimu, reforma vykdyta skubotai, be tinkamo finansinių ir žmogiškųjų resursų parengimo ir ją įgyvendinant trūko komunikacijos aiškumo. Neaiškios buvo savivaldybės ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos funkcijos.

Taigi, trūko informacijos visuomenei, kokio elgesio šeimoje siekiama šita reforma. Nepakankamas finansavimas, nors sudarant biudžetą jau reforma buvo numatyta. Nepakankamas žmonių mokymas: įstatymas įsigaliojo nuo liepos 1-osios, o mokymai prasidėjo tik gegužės mėnesį. Maži atlyginimai nepritraukė kvalifikuotų specialistų. Neužtikrintos paslaugos šeimoms.

Visuomenėje pasipiktinimą sukėlė klaidos, kurios įvyko dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Tačiau tai nereiškia, kad pats įstatymas blogas.

Parengti du projektai
Vakar Seime turėjo būti balsuojama dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų pateikimo. Teikti 2 projektai. Vienas parengtas Seimo narių, kitas Vyriausybės. Po pateikimo projektai turėtų būti svarstomi komitetuose. Teisininkai jau yra pareiškę, kad Mindaugo Puidoko ir kitų Seimo narių projekto kai kurie teiginiai prieštarauja Konstitucijai. Dėl šio projekto Lietuvos žmogaus teisių centras pateikė savo pastabas, su antruoju dar nėra detaliai susipažinęs.

Kiek B. Sabatauskaitei teko matyti L. Kukuraičio parengtas pataisas, vaikai tik kraštutiniais atvejais galėtų būti paimami iš šeimos. Esą taip pataikaujama protestų rengėjams, šeima iškeliama aukščiau vaiko interesų. Tai nėra visai gerai. Būtina užkirsti kelią psichologinėms traumoms, savižudybių rizikai, nepaliekant šeimos be pagalbos. Vieną kartą reikia aiškiai pasakyti sau: esame valstybė, kuri nenori žaloti savo vaikų.

B. Sabatauskaitė patikslino, kad įstatymas nekalba apie atvejus, kai vaiką tenka staiga sustabdyti, kad neišbėgtų į kelią, nenusiplikytų, kai gresia pavojus gyvybei, sveikatai, norima apsaugoti nuo nelaimės: „ Tada būtina imtis tam tikrų veiksmų ir net skausmo sukėlimas kartais neišvengiamas. Bet tai nereiškia, kad galima mušti vaiką po to. Psichologai nustatė, kad vaiko mušimas po įvykio nesuteikia jam galimybės apmąstyti savo elgesį, jį taisyti. Reikia kalbėtis, aiškintis.“

B. Sabatauskaitė teigė, kad derėtų susilaikyti nuo skubotų sprendimų. Klaidos įvyko dėl nepakankamo pasiruošimo reformai. Reiktų susikoncentruoti į vaiko interesus, taisyti poįstatyminius aktus.

Ar vaikui skauda mažiau?
Didžiausias pavojus, pasak B. Sabatauskaitės, jei Seime būtų imtasi taisyti smurto apibrėžimą. Tam prieštarauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei nevyriausybinės organizacijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nekeisti smurto prieš vaiką apibrėžimo, tačiau atsisakyti grėsmės lygių nustatymo. Jei vaikas yra nesaugioje aplinkoje, jis nebūtų iškart paimamas iš tėvų, bet būtų skiriama laikinoji priežiūra, pavyzdžiui, vaiką prižiūrėtų giminaičiai ar šeimos draugai.

Daugiau nei 100 organizacijų kreipėsi į Seimo narius, prašydamos nepritarti M. Puidoko siūlomiems Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams. Esą jie įteisintų smurtą prieš vaikus. Priėmus pataisas, pasak nevyriausybininkų, nuo smurto vaikai būtų saugomi netgi mažiau nei suaugusieji.

„Iš tikrųjų įstatymo projektu tarsi sakoma, kad vaikas gali pakelti smurtą. Įvedamos sąvokos „proporcingas smurtas“. Joks smurtavimas prieš vaiką nepriimtinas“, – kalbėjo Žmogaus teisių centro direktorė B. Sabatauskaitė.

Žmogaus teisių specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Seimui svarstyti pateiktas įstatymo pataisas, ne tik būtų legalizuotas fizinis smurtas prieš vaikus, tačiau šalis atsidurtų ir keistoje teisinėje padėtyje – šiuo metu LR Baudžiamasis kodeksas numato bausmes tiek už žymų, tiek už nežymų suaugusio žmogaus sveikatos sutrikdymą, tačiau, priėmus siūlomas pataisas, prieš vaikus smurtauti būtų leidžiama.

„Toks nelygiavertis vaikų ir suaugusiųjų traktavimas nepateisinamas nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu“, – sakė B. Sabatauskaitė.

Socialiniuose tinkluose atsirado ironiškų komentarų, siūlančių įvesti Seimo narių mušimo įstatymą: „Nepatiko sprendimas – antausis. Gal išjudintų smegenis?“

Pakeista darbotvarkė
Kol straipsnis buvo ruošiamas spaudai, paaiškėjo, kad Seimo valdančiosios daugumos atstovai išbraukė iš numatytos plenarinio posėdžio darbotvarkės socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio darbo grupės parengto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projekto svarstymą.

Seimo opozicinių frakcijų nariai surinko 47 parašus, kad projektas būtų kuo skubiau privalomai sugrąžintas į darbotvarkę. Pranešime spaudai teigiama: „Tuo metu, kai Lietuvos šeimos laukia konkrečių veiksmų ir atsakymų, kaip bus koreguojamas nekompetentingas įstatymo įgyvendinimas, Premjeras nepritaria savo paties deleguoto ministro parengtam įstatymo tobulinimo projektui? Ar tai reiškia, kad S. Skvernelis nebepasitiki ministru L. Kukuraičiu, ar kad pabūgo, jog Seimo narys M. Puidokas ir kiti jo frakcijos nariai, pateikę alternatyvų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, kuris siaurindamas smurto sąvoką prieštarauja Konstitucijai ir kuriam prieštarauja ministras L. Kukuraitis, gali nepalaikyti Vyriausybės teikiamo kitų metų biudžeto projekto?“

Ar užteks politinės valios ir išminties atsispirti fizinio smurto prieš vaikus įteisinimui? Ar patikėsime psichologais, kad baime ir mušimu laisvas žmogus neišugdomas?

Į viršų