Išleidžiame daugiau pinigų, nei uždirbame. Mielai skolinamės tiek iš draugų, tiek iš banko. Perkame rūbus, avalynę, buitinę techniką, kuri Lietuvoje kainuoja brangiau nei kitose Europos šalyse. Kodėl taip yra ir ką būtų galima pakeisti?

Lietuviai nėra labai finansiškai drausmingi
Naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai taupo mažiausiai Europoje ir pinigų išleidžia daugiau, nei jų uždirba. Tuo metu Estijos gyventojai savo taupymu lenkia Europos Sąjungos vidurkį.

Nors daugiau nei 80 proc. Lietuvos banko apklaustų gyventojų tikina planuojantys savo namų ūkio pajamas ir išlaidas, apklausos rezultatai rodo, kad tik kiek mažiau nei pusei iš jų pavyksta sutaupyti.

Dažniausiai per mėnesį šalies gyventojai sutaupo nuo 30 iki 150 eurų, dalis jų tvirtina atsidedantys nuo 151 iki 300 eurų per mėnesį.

„Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kurioje taupymo norma yra mažesnė už nulį. Tai reiškia, kad išleidžiame daugiau, nei uždirbame, nemažai gyventojų skolinasi pinigų.

Be to, apklausos rodo, kad gyventojai linkę pradėti taupyti tik atėjus sunkmečiui. Labiausiai Europoje taupo Šveicarija, Liuksemburgas, Vokietija.

„Swedbank“ užsakymu Baltijos šalyse atlikta apklausa parodė, kad prireikus pasiskolinti 2 tūkst. eurų sumą, 46 proc. Lietuvos gyventojų pirmiausia kreiptųsi į banką, o 41 proc. – į šeimos narius ar giminaičius. Mažesnes pinigų sumas iš savo artimųjų būtų linkę skolintis 60 proc. Lietuvos gyventojų. Dėl tokios paskolos paraišką bankui teiktų beveik kas antras lietuvis.

Banko duomenimis, vidutinė vartojimo paskola, suteikiama Lietuvos gyventojams, sudaro apie 2,2 tūkst. eurų, ji dažniausiai suteikiama 3,5 metų laikotarpiui. Estijoje ir Latvijoje vidutinė vartojimo paskola sudaro apie 2 tūkst. eurų, ji vidutiniškai išmokama per 2 metų laikotarpį.

Prekių kainos skaudžiai kandžiojasi
Neretai piniginė plonėja, dažniau skolintis tenka ir dėl didelių rūbų, avalynės, buitinės technikos kainų. Štai LR teisingumo ministerija informavo, kad atliktas tyrimas reaguojant į vartotojų skundus dėl sparčiai kylančių kainų.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) užsakymu atliktame tyrime lygintos 12 skirtingų ES šalių prekių – drabužių, avalynės ir buitinės technikos – kainos internetinėse parduotuvėse. Iš viso tyrimo metu palygintos 60 skirtingų prekių kainos.

Tyrimo rezultatai parodė, kad lyginant vidutinę drabužių kainą Lietuvoje ir kitose ES šalyse, Lietuvoje drabužių kaina sudaro 101,4 proc. Pavyzdžiui, tokie pat spalvingi to paties prekės ženklo „Zara“ vyriški marškiniai Lietuvoje kainuoja 25 proc. brangiau nei Ispanijoje ar Portugalijoje ir beveik 18 proc. (10 eurų) brangiau nei Lenkijoje, arba zomšinis džinsinio stiliaus švarkas „Massimo dutti“ Lietuvoje kainuoja 50 eurų brangiau, t. y., 18 proc. brangiau, nei Ispanijoje ar Portugalijoje.

Palyginus vidutinę avalynės kainą su kitų ES šalių vidurkiu, Lietuvos avalynės kainos sudaro 101,4 proc. ES šalių kainų lygio. Pavyzdžiui, analizuojant „Ecco“ prekės ženklo avalynės kainas nustatyta, kad Baltijos šalyse kainos yra nuo 5 iki 10 eurų didesnės, nei kitose „Ecco“ prekės ženklo avalynės platinimo šalyse. Įdomu tai, kad Baltijos šalyse tirtų avalynės prekių kainos visiškai identiškos.

Lyginant buitinės technikos prekių kainas pastebėti žymesni kainų skirtumai tarp Baltijos valstybių – mažiausios vidutinės buitinės technikos prekių kainos yra Latvijoje. Pavyzdžiui, skalbimo mašina „Beko“ Lietuvoje kainuoja 23 proc. (60 eurų) brangiau, nei tokia pati skalbimo mašina Latvijoje. 

Sutaupyti visada įmanoma
Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad tyrimai rodo, jog apskritai prekės brangsta lėčiau, nei kyla šalies pragyvenimo lygis. Vartojimas irgi auga ir kartais savaitgaliais sunku rasti, kur automobilį prie prekybos centro pasistatyti. Tad reikėtų kiekvienam iš mūsų atsakyti sau į klausimą: ar augant pajamoms sugebame išlaikyti savo išlaidas stabilias ir dalį dar susitaupyti.

Ji taip pat nesutinka su tuo, kad visi lietuviai nemoka taupyti. „Negalėčiau taip apibendrinti, nes žmonės turi skirtingai tėvų suformuotus ar pačių išsiugdytus įpročius. Vieni, ypač vyresni, įpratę nuolat nors po nedaug taupyti. Kiti – net ir turėdami iš ko, nenori, nemato prasmės. Treti – sunkiai išgyvena, tad lėšų taupymui visai neranda. Bet kokiu atveju – taupymo įgūdžių daugeliui iš mūsų stinga, o santaupų netikėtai gali prireikti visiems, tad anksčiau ar vėliau apie jas susimąstyti tikrai verta“, – sako J. Cvilikienė.

Finansų ekspertės nuomone, tie žmonės, kurie taupo tik išgyvendami sunkmetį, yra ypač finansiškai drausmingi, nes sunkmečio metu galima būtų panaudoti geresniais laikais sukauptas lėšas. Tačiau net ir sugebant tokiu metu taupyti, reikėtų išlaikyti sveiką protą ir neperspausti, nes atsisakant sveiko maisto ar  taupant šildymo sąskaita, galima vėliau turėti dar daugiau su sveikata susijusių išlaidų.

Pritrūkę pinigų lietuviai skuba skolintis iš banko, draugų. Pašnekovė pataria prieš tai viską gerai apmąstyti. Anot jos, skolinimasis yra labai atsakingas žingsnis, dažnai tai yra ilgalaikis įsipareigojimas, kurį reikės vykdyti nepriklausomai nuo finansinės situacijos. Juolab labai tikėtina, kad jei žmogui pritrūko lėšų, jo finansų  planavimo įgūdžiai nėra patys geriausi, o pasiskolinus atsiras dar viena išlaidų eilutė, kurią reikės padengti. Todėl teisingiau būtų pirmiausia peržiūrėti visas savo išlaidas ir sąžiningai sau atsakyti, ar nieko nebuvo galima atsisakyti.

„Svarbiausia, manau, yra aiškiai suprasti, kam skolinamasi ir kokios yra visos sutarties sąlygos, mokesčiai. Skola draugui ar šeimos nariui irgi yra įsipareigojimas, kurį reikės vykdyti. Tad raginčiau gerai pagalvoti, paskaičiuoti, perklausti ir tik tada skolintis“, – akcentuoja J. Cvilikienė.

Finansų ekspertės teigimu, sutaupyti visada galima. Elektroninės parduotuvės atvėrė mums duris į daugelį parduotuvių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, tad verta naudotis šiomis galimybėmis. Pirkdami internetu maistą ar rūbus, neretai turime laiko geriau palyginti kainas, ramiai nuspręsti, ko mums reikia, taip išvengti impulsyvesnių pirkinių bei sutaupyti laiko ir kuro išlaidų. Tačiau nereikėtų pamiršti ir apie grėsmes – nepirkti iš nežinomų tiekėjų, atsiskaitymams nesaugių svetainių.  Ir, žinoma, planuoti savo pajamas ir išlaidas.

Paskola verslui internetu https://finbro.lt/verslo-paskolos/

Į viršų