Šiuo metu nesutariama, kiek galima ir reikėtų didinti minimalią mėnesinę algą. Siūloma ją didinti iki 420 ir net 450 eurų. Vis dėlto panašu, kad Vyriausybė ir darbdaviai nenori padėti žmonėms uždirbti daugiau. Kritikai sako, kad tai neigiamai atsilieptų kai kuriems verslams, ypač regionuose. Dėl minimalios algos augimo jau dabar užsidarė dešimtys įmonių, žmonės neteko darbo ir emigravo.

Žada kovoti iki galo
Vyriausybė toliau siūlo nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalią mėnesinę algą kelti iki 420 eurų, tuo tarpu profesinės sąjungos mano, jog kitų metų minimali mėnesinė alga turi būti siejama ir su prognozuojamu kitų metų vidutiniu darbo užmokesčiu.

Remiantis Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijumi, 2019 metais vidutinis darbo užmokestis bus 951,2 euro „ant popieriaus“, todėl profesinės sąjungos įsitikinusios, jog minimali mėnesinė alga kitais metais turi kilti iki 450 eurų.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) surengė apklausą, kurios rezultatai patvirtino, jog apskaičiuojant kitų metų minimalią mėnesinę algą pagal Trišalės tarybos patvirtintą formulę atskaitos tašku reikia laikyti ir tų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį. Už tai pasisakė net 80 proc. iš beveik 300 dalyvavusiųjų apklausoje.

Vyriausybė tuo tarpu siūlydama iki 420 eurų kelti minimalią mėnesinę algą remiasi 2017 m. pabaigos vidutinio darbo užmokesčio rodikliais.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė „Šiaulių naujienoms“ sako, kad yra nepriimtina, kai nustatant 2019 m. minimalią mėnesinę algą yra naudojama 2017 m. statistika. Juk pati Vyriausybė, pristatinėdama mokesčių ir pensijų reformos paketą, rėmėsi būsimų metų prognozėmis, todėl ir nustatant kitų metų minimalią mėnesinę algą yra absoliučiai normalu atskaitos tašku imti ir tų metų prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį.

Apskritai, jos nuomone, nei Vyriausybė, nei darbdaviai dėl to ginčytis neturėtų. Padidinti minimalią mėnesinę algą yra būtina, kad žmonės galėtų bent šiek tiek lengviau atsikvėpti.

„Žiūrint į mūsų pragyvenimo lygį, jau dabar niekam nekyla abejonių, kad iš 400 eurų Lietuvoje neįmanoma išgyventi. Tie papildomi 30 eurų darbdaviams didelės žalos nepadarytų, o eiliniams darbuotojams tai yra vienas iš svarbiausių pragyvenimo šaltinių“, – įsitikinusi I. Ruginienė.

Profsąjungos įsitikinusios, kad ir 450 eurų yra palyginti maža suma, tačiau nesiūlo jos dar labiau padidinti, nes turi laikytis Trišalės tarybos patvirtintos formulės.

„Mane stebina Vyriausybės nenoras padidinti minimalios mėnesinės algos iki 450 eurų ir taip pagerinti savo piliečių gyvenimo kokybę. Be to, tai vienas iš būdų sumažinti „šešėlį“. Vieša paslaptis, kad probleminiai sektoriai sutartyse įrašo minimalią mėnesio algos sumą, o po to pinigus dalija dienpinigių pavidalu, vokelyje ar kitais būdais. Todėl mes ir siūlome 50 eurų padidinti minimalią mėnesinę algą ir tuos pinigus ištraukti iš „šešėlio“, – profsąjungų poziciją atskleidžia I. Ruginienė.

Mažiausiai uždirbančių mažėja
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas sutinka, kad nuo 2019 m. Lietuvoje reikia didinti minimalią mėnesio algą atsižvelgiant į tai, kad vidutinis darbo užmokestis šalyje didėja, ekonomika kitais metais vis dar turėtų augti, o aplinkinėse valstybėse minimali mėnesio alga lieka didesnė negu Lietuvoje. Tik minimalios mėnesinės algos didinimas turi būti nuoseklus ir kuo labiau suderinantis darbuotojų ir darbdavių interesus.

„Mano nuomone, minimali mėnesinė alga kitais metais turėtų būti pasirinkta tarp 420 ir 430 eurų, nes toks padidėjimas nebūtų pernelyg skaudus smūgis verslui ir pernelyg nekaitintų darbo rinkos, juo labiau kad pastaruoju metu sparčiai mažėja žmonių, gaunančių minimalią ar mažesnę mėnesinę algą“, – dienraščiui sako T. Povilauskas.

Anot jo, didinti minimalią mėnesinę algą reikia, nes Lietuvoje susiformavo bloga tradicija, kad dalis darbdavių vis dar moka mažiausią įmanomą algą darbuotojams ir tik privalomi valstybės sprendimai dėl minimalios mėnesinės algos priverčia juos kelti algą, o žmonėms tai padeda uždirbti daugiau.

„Suprantu, kad kai kurių savivaldybių verslininkams nuolatinis minimalios mėnesinės algos didinimas kelia daug problemų ir dalį jų tiesiog verčia trauktis iš verslo, bet negalima visgi pamiršti dirbančių asmenų interesų, nes dalis verslo taip ir nekeltų algų žmonėms regionuose, jeigu minimali mėnesio alga nesikeistų“, – komentuoja T. Povilauskas.

Ekonomisto teigimu, protingas minimalios mėnesinės algos didinimas yra vienas iš būdų mažinti ir aktualią pajamų nelygybės šalyje problemą. O ir žvelgiant į ateitį, jeigu norime, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis vytųsi Vakarų Europos lygį, natūralu, palaipsniui turi didėti ir minimali mėnesinė alga. Tuo pačiu verslininkai turi suvokti, kad po 10 metų minimali mėnesinė alga sieks ne 400, o galbūt 600 ir dar daugiau eurų. Vienas iš eksperimentų, kurį būtų galima pabandyti Lietuvoje – galimybė leisti nustatyti minimalią mėnesinę algą pačioms savivaldybių administracijoms tam tikruose centrinės valdžios nustatytuose rėmuose, tik panašu, kad tai gali būti pernelyg praktikoje sunkiai įgyvendinama priemonė.

Alga neturėtų būti didinama sparčiai
Pavojus ekonomikai kiltų, jeigu minimali mėnesinė alga būtų didinama pernelyg sparčiai. Minimalios mėnesinės algos kėlimas iki 450 eurų jau gali būti įvardytas kaip pernelyg spartus didinimas, nes tai padidintų darbdavių darbo sąnaudas daugiau negu 10 proc., o tai iškart persimestų ir į galutinių prekių ir paslaugų kainas.

„Ekonomikoje ko labiausiai reikia – tai stabilumo ir aiškumo, kas bus ateityje, todėl manau, kad yra geras sprendimas Trišalėje taryboje remtis metodika, kad minimali mėnesinė alga Lietuvoje turėtų būti tarp 45 ir 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio (taip atsiranda aiškiai suvokiamas intervalas), o galutinį skaičių palikti deryboms“, – pabrėžia T. Povilauskas.

Kitas pavojus, kurio tikimybė po truputį auga – ekonomikos augimo sulėtėjimas ar net smukimas, kurio metu darbo užmokesčio augimas sustos, tad normalu, kad padidinus pernelyg sparčiai minimalią mėnesinę algą, tai tik dar labiau išbalansuotų darbo rinką nuosmukio metu.

Ekonomistas sako, kad vienas iš efektyviausių būdų didinti mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas yra neapmokestinamųjų pajamų dydžio kėlimas, kas pastaruoju metu lygiagrečiai su minimalios mėnesinės algos kėlimu ir vyko. Nuo 2019 m. sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas koreguojasi ir gyventojų pajamų mokesčio tarifas, todėl vėl atsiranda erdvės kelti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir taip didinti mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas.

„Labai svarbu Lietuvoje akcentuoti ir tai, kad ne tik valdžia turi pasirūpinti mažiau uždirbančiais žmonėmis ir jų pajamomis – ir  žmonės daugeliu atveju yra patys atsakingi už gaunamas pajamas ir jų valioje daug svertų, kaip uždirbti daugiau, o ne tik laukti naudos iš valdžios, kuri perskirsto visų žmonių pinigus“, – mano T. Povilauskas.

Siūlo atsižvelgti į infliacijos lygį
Nacionalinės smulkaus verslo asociacijos pirmininkas Henrikas Rackevičius pritaria, kad minimalią mėnesinę algą reikia didinti, tačiau jos dydį susiejant su infliacijos augimu.

„Jeigu infliacija didėja, turi didėti ir minimali mėnesinė alga. Ji tikrai neturėtų būti siejama su politine padėtimi ar aplinkinių norais“, – išeitį, kaip išspręsti problemą, siūlo H. Rackevičius.

Jis sutinka, kad dėl nuolatinio minimalios mėnesinės algos didinimo labiausia nukenčia smulkieji verslininkai, bet tokios didelės problemos nebūtų, jeigu savivaldybės skatintų ekonomiką ir efektyviau ragintų kurti naujas darbo vietas.

„Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose ir rajonuose vyksta statybos, plečiasi įmonės, daromos investicijos. Šiauliuose džiaugiamasi, jeigu įsikuria įmonė, galinti pasiūlyti 10–20 naujų darbo vietų. Džiaugiamasi, nors mieste mažėja gyventojų ir tuo pačiu – perkamoji galia. Vietoje to, savivaldybei reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip skatinti miesto augimą ir plėtrą, nes jeigu mieste ir toliau mažės gyventojų, smulkusis verslas ateityje iš viso nebeturės perspektyvų, nes nebebus perkamosios galios”, – piktinasi H. Rackevičius.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas mano, kad kitais metais minimalios mėnesinės algos iš viso nereikėtų didinti, nes palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, ji ir taip yra pakankamai padidinta.

„Galima sutikti, kad už minimalią mėnesinę algą sunku išgyventi, ypač turintiems vaikų, bet Lietuvoje minimali mėnesinė alga nėra nustatinėjama pagal tai, ar iš jos galima pragyventi. Tai yra politinis sprendimas“, – akcentuoja Ž. Šilėnas.

Sprendžiant, didelė ar ne yra minimali mėnesio alga, ją reikia lyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Pagal šį rodiklį, Lietuva užima vieną iš aukščiausių pozicijų Europos Sąjungoje.

„Valstybės politika turėtų būti, kad kuo mažiau žmonių apskritai gautų minimalų mėnesio atlyginimą. Galima algą pakelti 30 eurų, bet tiems, kuriems ir taip sunku pragyventi, tie pinigai nieko nepakeis“, – sako pašnekovas.

2018 07 11 10

Ž. Šilėnas mano, kad papildomi 30 eurų darbuotojams nieko nepakeis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų