13 socialiai remtinų šeimų jau greitai sulauks jiems suteiktų butų raktų. Šiaulių miesto savivaldybė perka socialinius butus. Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą nuo 2016 m. per ketverius metus bus nupirkti 62 butai. Tai praktiškai yra tas pats, kas pastatyti trijų laiptinių penkiaaukštį namą. Socialinių būstų laukiantys žmonės kartais Savivaldybės siūlomų butų atsisako. Pavyzdžiui, ir dėl to, kad netinka ten tvyranti aura. Apsigyvena namuose, kurių laukia ne vienerius metus, vos 3 proc. įrašytų į eilę miestiečių.

Labiausiai reikia vieno kambario butų
Savivaldybė šįmet perka 13 socialinių butų. Praėjusių metų pabaigoje Vyriausybė pakeitė tvarką ir dabar paskutinį žodį dėl vykdomo sandorio turi tarti miesto Taryba. Savivaldybės butų pirkimo komisija kovo-gegužės  mėnesiais vykdė vieno ir trijų kambarių butų pirkimą skelbiamų derybų būdu. Buvo gauta 30 pasiūlymų – 9 trijų kambarių ir 21 vieno kambario butų.

Komisijos nariai aplankė siūlomus butus, įvertino kiekvieno jų ekonominį naudingumą, derybų metu susitartą kainą, gautas nekilnojamo turto vertintojo išvadas. Komisija pasirinko 11 vieno kambario butų ir du trijų kambarių. Jų sąrašą birželio 7 d. dar tvirtins miesto politikai ir tik tada su savininkais bus pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis.

Kaip paaiškino Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus Socialinio būsto poskyrio vedėja Ija Jencienė, kokio dydžio butus pirkti nulėmė atliktas poreikio tyrimas. Dviejų kambarių butai jau nupirkti anksčiau.

Didžiausias  poreikis yra vieno kambario. Tokio gyvenamojo būsto pageidauja nedideles pajamas gaunantys vieniši žmonės, kurie neturi vaikų arba kurių vaikai išvykę, gyvena kitur.  Vienas gyvenantis žmogus gali pretenduoti į valdišką būstą, jei per metus uždirba ne daugiau nei 3264 Eur, tai yra, 272 Eur per mėnesį. Paprastai tokias pajamas gauna tik pensininkai ar neįgalūs žmonės.

Kainos skiriasi net 10 tūkst. Eur

Perkamų butų kainos skiriasi net iki 10 tūkst. Eur, priklausomai nuo vietos, kvadratūros, būklės ir pan. Už trijų kambarių butus bus mokama nuo 29,8 tūkst. Eur Zokniuose iki 38,5 tūkst. Eur Dainų rajone. Tuo tarpu vieno kambario gyvenamoji buveinė kainuos nuo 15 tūkst. Eur Zokniuose iki 26,5 tūkst. Eur K. Korsako gatvėje.

Visi 13 Savivaldybės perkamų nekilnojamojo turto objektų kartu kainuos beveik 285 tūkst. Eur, tačiau miestui jie atsieis nedaug, nes yra įgyjami įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Socialinio būsto fondo plėtra Šiaulių miesto savivaldybėje“. Imtis tokio projekto miesto Savivaldybė pasiryžo dar 2015 m., o po metų gavo finansavimą – 656,8 tūkst. Eur. Dar 30 tūkst. Eur privalu pridėti iš miesto biudžeto.  Projektas truks ketverius metus, per tą laiką Savivaldybės būsto fondas pasipildys 62 butais – tai tarsi trijų laiptinių penkiaaukštis namas.

I. Jencienė priminė, kad tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos politika nenumato statyti atskirų pastatų socialiai remtinoms šeimoms, nes siekia nekurti atskirų koncentruotų socialiai probleminių vietų, o integruoti tuos žmones į savo bendruomenes.

Atsisako ir todėl, kad netinka buto aura
I. Jencienė priminė, kad projekto rėmuose socialiniai butai perkami jau ketvirtą kartą. Pirmąjį kartą nė vieno būsto nenupirko, nes buvo labai didelis skirtumas tarp turto vertintojų suskaičiuotos butų rinkos vertės ir pardavėjų prašomų kainų. Praėjusiais metais Savivaldybė įsigijo 16 butų, juose jau įsikūrė gyventojai. Įforminus šiuometinius 13 butų pirkimus, liks per ateinančius dvejus su puse metų nupirkti dar kiek daugiau nei pusę projekte suplanuotų būstų.

Poskyrio vedėja prisipažino, kad butų su euroremontais neperka, tačiau žiūri, jog jie būtų pakankamai tvarkingi, nereikėtų keisti langų, durų, atlikti kitų didelių remontų.

„Mane truputį stebina, kai eilėje laukiančios šeimos siūlomų butų atsisako. Vieno kambario būsto su parketu ir dušo kabina nepanoro net penkios šeimos. Viena moteris paaiškino, kad jai netiko tenykštė aura“, – stebėjosi I. Jencienė.

Ji pripažino, kad apžiūrint butą, kai jame dar stovi baldai, jis atrodo kitaip, tačiau kai pardavėjai išsiveža baldus, pasimato ir trūkumų. Tik tarnautoja mano, kad jei ten gyveno pardavinėjančios butus šeimos, tai nuomininkai gali gyventi. Socialiai remiamoms šeimoms leidžiama pagal savo poreikius patalpas pasiremontuoti, tačiau žmonės nelabai nori ir gali tai padaryti.

Poskyrio vadovė tikino, kad dažnai didelius reikalavimus kelia daugiavaikės mamos. Kartais užuojauta ir bandymas joms padėti sulaukia jų nepasitenkinimo. Mamos su vaikais atsisako kraustytis į socialinį būstą, jei jame nėra lempų, karnizų, baldų. Tenka priminti, kad Savivaldybė daiktų nenuomoja ir viešbučio paslaugų neteikia.

I. Jencienė sako suprantanti tuos žmones, kurie atsisako siūlomo buto, nes jis yra ne toje miesto vietoje. „Pavyzdžiui, vaikai lanko mokyklą centre, mes pasiūlome butą pietiniame rajone. Paaugliui pakeisti mokyklą sudėtinga, o važinėtis autobusais tokioms šeimoms yra brangu. Daug butų yra 4-5 aukštuose, tai silpnesnės sveikatos, neįgalūs žmonės nesutinka juose apsigyventi.“

Socialinius butus miesto gyventojams Savivaldybė nuomoja pagal Vyriausybės nustatą tvarką, tačiau jų nuomos kaina daug kartų mažesnė nei rinkos.

Patenkinama tik 3 proc. poreikio
Socialinio būsto poskyris šiuo metu tikslina laukiančiųjų socialinio būsto žmonių eilę, kurioje iki šiol buvo įrašyta 520 šiauliečių. Anot vedėjos, eilė nuolat kinta, žmonės išvažiuoja, pakeičia gyvenamąją vietą, finansinė padėtis pagerėja, laiku nepateikia turto ir pajamų deklaracijų (tai turi daryti kasmet). Antra vertus, kas savaitę skyriaus specialistai gauna vidutiniškai po 4 naujus prašymus įrašyti į eilę.

Miesto Savivaldybė turi apie 260 socialinių butų. Pernai pasirašė 29 naujas nuomos sutartis. Tik I. Jencienė sako, kad negalima būtų teigti, kad tiek eilė ir sumažėjo. Nes kartais mirus nuomininkui buto nuomos sutartis tiesiog perrašoma su kitais šeimos nariais. Poskyrio vedėja pripažįsta, kad per metus patenkina vos 3 proc. socialinio būsto poreikio.

Savivaldybė bando pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas ir miesto biudžeto lėšomis – keičia senesniuose socialiniuose butuose langus. I. Jencienė informavo, kad pernai 36 butai tapo šiltesni, nes buvo įstatyti nauji sandarūs langai. Šįmet tokio pat džiaugsmo norėtų sulaukti dar 40 šeimų, įsikūrusių socialiniuose būstuose.

Socialinio būsto poskyrio vedėja I. Jencienė sakė, kad Tarybai pritarus 13 šeimų jau birželį galės kurtis šįmet nupirktuose socialiniuose butuose.
Artūro STAPONKAUS nuotr.