Tarptautinė tuberkuliozės diena, kasmet minima kovo 24 dieną, skirta išsamiau informuoti visuomenę  apie nematomą ir klastingą ligą, mokytis ir mokyti kitus saugoti sveikatą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento  duomenimis, sergamumas atvira plaučių tuberkulioze Šiaulių apskrityje viršija Europos vidurkį: kasmet vidutiniškai išaiškinama apie 100 naujų atviros tuberkuliozės atvejų,  Lietuvoje – apie 1500  atvejų. Didėja ir mirtingumas nuo šios infekcinės ligos. Praėjusiais metais dėl šios ligos mirė 12 Šiaulių apskrities gyventojų (2016 m. – 8). Daugėja šia liga sergančių infekuotų žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) asmenų. Beveik penktadaliui susirgusių nustatoma vaistams atspari tuberkuliozės forma. Lietuva priskirta 5 Europos šalims, turinčioms didžiausią sergamumą tuberkulioze.

Šiaulių mieste sergamumas nedidėja
Gydytojas pulmonologas Algirdas Gauronskis, Šiaulių Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos vadovas, nėra tokios pesimistinės nuomonės šalininkas. Anot jo, Pasaulinio sveikatos organizacijos  dėmesys suprantamas, nes Lietuvoje, taip pat ir Šiaulių apskrityje, sergamumas tuberkulioze mažėja ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.

Tačiau statistinius duomenis derėtų vertinti atsargiai, jie neretai banguoja, nes kinta gyventojų skaičius. Štai pernai dėl tuberkuliozės Šiauliuose mirė 2 žmonės ir šis faktas liūdina. Vis dėlto sergamumo tuberkulioze rodiklis Šiaulių mieste sumažėjo žymiai: buvo 28 atvejai 100 tūkst. gyventojų, dabar – 22,7.

Tai dar gražiau atrodytų, jei lygintume su šalies sergamumu: Lietuvos rodiklis – 48,7, Šiaulių apskrities – 47 atv. 100 tūkst gyventojų. Nežinia, ar tas mažėjimas ilgalaikis.

Stasė Acienė, vaikų pulmonologė, klinikos III skyriaus vedėja, įsitikinusi, kad Šiauliuose mažėja vaikų susirgimų tuberkulioze: „Vaikų mirties atvejų dėl tuberkuliozės Šiaulių krašte nebuvo seniai. Pernai gydyta 120 vaikų, anksčiau – 150, net iki 300 ligoniukų būdavo. Mažiname lovų skaičių, dalis vaikų ištiriami, gydomi  dienos stacionare.“

„Pats svarbiausias dalykas, – sako klinikos vadovas A. Gauronskis, – laiku nustatyti ligą ir nuosekliai gydyti.

Tuberkuliozės gydymas kompensuojamas, valstybė perka pačius geriausius medikamentus, miesto Savivaldybė skiria nemažus pinigus, įvairios sveikatinimo programos vykdomos jau 10 metų – ir jos labai veiksmingos. Įkurtas tiesiogiai stebimo gydymo kabinetas (DOTS), kuriame sergantieji tuberkulioze po stacionaraus gydymo jį tęsia ambulatoriškai. Taikomos elektroninės gydymosi kontrolės priemonės. Svarbi žmogaus motyvacija, nusiteikimas gydytis. Tai nėra lengva, nes gydymas trunka pusę metų, tenka gerti daug antibiotikų, nuosekliai laikytis režimo.“

Kūdikių skiepijimas, rizikos grupės vaikų sveikatos  stebėjimas, suaugusiųjų profilaktiniai tikrinimai, gerėjančios buities sąlygos galbūt sustabdo ligos plitimą. Svarbu pasiekti, kad visi susirgusieji pabaigtų gydymą.

Ne visus pavyksta  išgydyti
Pagrindinis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iškeltas tikslas – išgydyti ne mažiau kaip 85 proc. užkrečiamos tuberkuliozės atvejų.  Lietuvoje  šis tikslas vis dar nepasiektas.

Šiaulių Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos gydytojai pulmonologai teigia, kad viena iš svarbiausių tuberkuliozės problemų – nenorintys gydytis ar baigti visą reikalingą gydymo kursą suaugusieji. Nuo tokių ligonių užsikrečia ir suaugę, ir vaikai. Atsiranda vaistams atsparių formų, gydymo procesas tada sudėtingesnis, ilgesnis.

Gydytojas pulmonologas A. Gauronskis įžvelgia visuomenės tolerancijos ir socialinės atskirties  problemas: „Žmonės vengia viešumo, nedrįsta tikrintis, gydytis. Asmens orumas, žmogaus teisės pas mus dar gerokai atsilieka nuo aukštos demokratijos šalių. Skaudu, kad mūsų būsto ir sanitarinės sąlygos dažnai nepatenkinamo lygio. Alkoholio vartojimas, rūkymas, nevisavertė mityba daugeliu atvejų sukelia didesnę riziką. Susirgti gali bet kas, bet didesnę riziką turi socialiai pažeidžiami asmenys.

Tuberkuliozė šiuo metu stabilizavosi, bet kad artimiausiu metu mažės, aš nemanau.“

S. Acienė teigia, kad tuberkuliozė nesirenka ligonio pagal socialinį sluoksnį, bet apie 60 proc. sergančiųjų yra iš socialinės atskirties šeimų. Daugiau serga kaimo vietovių gyventojų.

Sunku paaiškinti, kodėl vengia tikrintis, gydytis. Gal jų nepasiekia informacija, gal mažiau rūpinasi sveikata. Tenka ilgai aiškinti, įkalbinėti. Dar didesnė problema – alkoholį pamėgusiose šeimose. Rizikos šeimų vaikai tikrinami dažniau, gal todėl daugiau užsikrėtimo ar ligos atvejų randama.

Pagrindinis infekcijos šaltinis
Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Švambarienė informuoja, kad pagrindinis tuberkuliozės infekcijos šaltinis yra sergantis atvira plaučių tuberkulioze žmogus, kurio išskyrose randama ligos sukėlėjų, mikobakterijų. Jos kosint, čiaudint, dainuojant, garsiai šnekant pasklinda ore.

Didžiausia rizika susirgti šia liga yra šeimos nariams, ilgą laiką gyvenantiems viename kambaryje ir bendraujantiems su sergančiu. Dėl nusilpusio imuniteto didesnė rizika – infekuotiems ŽIV, sergantiems AIDS ar kitomis lėtinėmis ligomis asmenims. Ši liga ypač grėsminga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki 5 metų.

Taigi kokie pagrindiniai šios ligos simptomai? Tai kelias savaites trunkantis kosulys, skausmas krūtinėje, skreplių su krauju ar be jo atkosėjimas, svorio kritimas, nuovargis, nedidelis karščiavimas (kūno temperatūra vakarais gali pakilti iki 37,2–37,4 laipsnių C), apetito stoka, naktinis prakaitavimas.

Ar žmogus serga plaučių tuberkulioze, parodo plaučių rentgenologiniai ir skreplių mikroskopiniai tyrimai, tuberkulino mėginiai.

Todėl R. Švambarienė  pataria vengti ilgalaikio buvimo su sergančiuoju uždaroje patalpoje; naudoti kvėpavimo takus apsaugančias medicinines kaukes; reguliariai ir kuo dažniau vėdinti visas patalpas; kruopščiai valyti aplinkos paviršius; nesinaudoti ligonio daiktais; kruopščiai plauti rankas; atidžiai stebėti savo ir sąlytį turėjusių vaikų sveikatos būklę, nes didžiausias pavojus užsikrėsti yra vaikams; profilaktiškai pasitikrinti sveikatą; naujagimius skiepyti nuo tuberkuliozės; stiprinti imunitetą, valgyti pilnavertį maistą, nebadauti, dažniau ir ilgiau būti gryname ore.

Tuberkulino mėginys padeda nustatyti  ligą arba riziką
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai Lietuvoje tuberkulino mėginiai padėjo išaiškinti 32 tuberkulioze susirgusius vaikus, iš jų – 5 vaikams diagnozuota itin sunki –  atvira plaučių tuberkuliozės forma. Šis mėginys buvo atliktas daugiau nei 65 proc. vaikų, kuriems jis turėjo būti atliktas.

Daugiausia tuberkuliozės atvejų diagnozuota vaikams, kurie bendravo su sergančiaisiais artimoje aplinkoje. Pernai Lietuvoje registruotas 71 tuberkulioze sergantis vaikas. Teigiamas TM nustatytas daugiau nei 10 proc. visų vaikų, kuriems jis buvo atliktas.

ULAC medikai pažymi, kad teigiama tuberkulino reakcija  dažniausiai būna tada, kai vaikas yra užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterijomis, tačiau tuberkuliozei būdingų požymių neturi. Toks vaikas neplatina tuberkuliozės mikobakterijų ir nėra pavojingas aplinkiniams. Ši būklė kitaip dar vadinama latentine tuberkuliozės infekcija. Tokiems asmenims rizika per visą gyvenimą susirgti tuberkulioze siekia 5–10 proc. (iš jų pusė atvejų per pirmus dvejus metus).

Šiaulių Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos vadovas gydytojas pulmonologas A. Gauronskis: „Svarbi žmogaus motyvacija, nusiteikimas gydytis. Tai nėra lengva, nes gydymas trunka pusę metų, tenka gerti daug antibiotikų, nuosekliai laikytis režimo.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

III skyriaus vedėja vaikų pulmonologė S. Acienė teigia, kad tuberkuliozė nesirenka ligonio pagal socialinį sluoksnį, bet apie 60 proc. sergančiųjų yra iš socialinės atskirties šeimų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.