facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiaulių regione esančios įmonės bankrutuoja nesulaukdamos reikiamos valstybės paramos. Įmonės nesiima verslo plėtros dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo. Smulkusis ir vidutinis verslas nesikuria, nes valstybei tenka mokėti pernelyg didelius mokesčius. Kitaip tariant, verslas susiduria su įvairiomis problemomis, dėl kurių nukenčia ir regiono ekonomika.

Ragino bendradarbiauti su švietimo institucijomis
Šiauliuose viešėjęs ūkio ministras Virginijus Sinkevičius vykusioje diskusijoje su Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariais patikino, kad minėtos problemos yra sprendžiamos. Kuriami finansiniai projektai, padėsiantys įsikurti naujoms įmonėms ir plėstis – seniau įsikūrusioms.

Tik, anot jo, bet kokia parama neduos vaisių, jeigu verslas nebendradarbiaus su švietimo institucijomis ir nesitars dėl regionui reikalingų specialistų ruošimo.

„Tiek Šiauliai, tiek visas Šiaurės Lietuvos regionas susiduria su žmogiškųjų išteklių trūkumu. Profesinėse, aukštosiose mokyklose paruošti studentai neranda darbo, nes įgyja tos srities kvalifikaciją, kuri regionui nereikalinga. Vadinasi, reikalingas efektyvesnis dialogas tarp verslo, mokslo įstaigų, savivaldybių. Savivaldybės taip pat turi daryti viską, kad verslas būtų įvyniotas į kuo mažesnę biurokratiją“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad praėjusiais metais Šiaulių regiono verslo plėtra buvo lėta. Darė išvadą, kad galbūt situacija pasikeistų, jeigu įmonės dažniau konsultuotųsi su Lietuvos ekonominės plėtros agentūromis, verslo konsultavimo asociacijomis.

Ministro nuomone, Šiaulių regiono ekonomiką gali pagerinti ir Šiauliuose veikianti laisvoji ekonominė zona: „Šiaulių LEZ teritorija yra patraukli investuotojams dėl čia esančio oro uosto. Smagu, kad investicijos ateina į Šiaulius, tik norint jų sulaukti daugiau, svarbu užtikrinti, jog regionuose netrūktų kvalifikuotų žmonių ir jie ateityje neišvyktų.“

Išlaikyti žmones regione siūlė lengvatomis
Ūkio ministerijos vadovas svarstė, kad galbūt Šiauliai aukštesnę kvalifikaciją turintiems specialistams, jaunoms šeimoms taptų labiau patrauklūs, jiems pasiūlius būsto įsigijimo lengvatą.

„Šiaulių naujienose“ esame rašę, kad norintiems, bet neišgalintiems įsigyti nuosavo būsto valdžia yra paruošusi dovaną. Siūlosi padovanoti privalomąjį pradinį įnašą – 15 procentų visos paskolos būstui. Žinoma, tokius pinigus dovanotų tik su sąlyga, jei namas ar butas būtų perkamas mažame miestelyje. Tačiau bėda ta, kad Šiauliai šiuo atžvilgiu yra priskiriami didmiesčiui. Tad perkantys būstą Šiauliuose į jokią valstybės paramą nepretenduoja. Vis dėlto ministras kalbėjo, kad Šiauliai dar gali būti priskiriami prie mažesnių miestelių.

„Šiuo atveju Šiauliai neturėtų būti priskirti prie didmiesčių. Būsto įsigijimo lengvata turėtų būti skiriama ir Šiauliams, nes tai labai svarbus Šiaurės Lietuvos centras, kurio nesinorėtų prarasti“, – neprasti vilties ragino V. Sinkevičius.

Jis patikino, kad ūkio ministerija labai atsargiai žiūri į regioninę politiką. Anot jo, patys regionai turi spręsti, ko iš tiesų jiems reikia, žiūrėti, kokių specialistų labiausiai trūksta, rodyti kryptis, kuriomis būtų galima toliau eiti: „Žinoma, mes esame pasiruošę padėti stiprinti jūsų regiono stipriausias vietas, tik jas išskirti pirmiausia turite patys“.

Patarė atsigręžti į inžinerinę pramonę
Užsiminus apie stipriausias ir silpniausias Šiaulių regiono kryptis, diskusijoje dalyvavę verslininkai domėjosi, ar regionų specializacija padarys proveržį regionams. Ministras patikino, kad ūkio ministerija yra pasiruošusi skirti papildomus balus didžiausią pridėtinę vertę kuriančioms specializacijos kryptims.

Anot jo, kiekvienam regionui svarbu išskirti savo specializacijos kryptis, kad regionai ateityje sėkmingai vystytųsi. Ruoštų ne kirpėjus ir kitus grožio specialistus, bet labiau orientuotųsi į baldų pramonę, inžineriją, robotiką.

Ministras įsitikinęs, kad labiausiai išloštų besiorientuojantys į inžinerinę pramonę, nes ji Lietuvoje turi labai aukštą potencialą. Štai praėjusiais metais Šiaulių universitetas paruošė apie 40 inžinierių ir jie visi įsidarbino aplinkinėse įmonėse net nepabaigę studijų. Tai dar kartą įrodo, kaip svarbu ruošti tuos specialistus, kurių regionams labiausiai trūksta.

Ūkio ministerijos vadovo teigimu, siekiant geresnio ekonominio gyvenimo Šiaulių regione, būtina kelti darbuotojų atlyginimus. Regionų specializacijų krypčių tikslas turėtų būti ne iki 400 eurų darbo vietų kūrimas. Vietoje to reikia kurti didžiausią pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, tuomet ir darbuotojai būtų laimingesni uždirbę daugiau pinigų ir pats verslas turėtų pakankamai lėšų, įgalinančių toliau plėstis.

Verslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepadeda spręsti žmogiškųjų išteklių trūkumo problemos. Klausė, ar ūkio ministerija kaip nors negalėtų minimą misteriją išjudinti.

„Privalu reformuoti Darbo biržą, tai vienas svarbiausių dalykų, kurį turėtų padaryti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pastebima, kad verslui labai retai pavyksta rasti darbuotoją iš darbo biržos. Darbo birža perkvalifikuoja regionui nereikalingus specialistus. Tokią ydingą sistemą iš tiesų reikia keisti“, – pritarė V. Sinkevičius.

Vis dėlto jis pasidžiaugė bent pakeitimais Profesinio mokymo įstatyme, kur akcentuojama pameistrystė. Ministro teigimu, tuo jau spėjo pasinaudoti keletas įmonių. Įmonės kviečiasi pas save profesinio rengimo centruose besimokančius mokinius ir juos apmoko. Tai labai gera žinia, ypač regionams.

Aptarė smulkiojo verslo problemas
Verslo atstovai taip pat domėjosi, kodėl LR švietimo ir mokslo ministerija nesprendžia žmogiškųjų išteklių trūkumo klausimo. Svarstė, koks likimas laukia Šiaulių universiteto jam tapus Vilniaus universiteto dalimi.

„Mes nuolat primename, kad valstybė turi planuoti savo žmogiškuosius išteklius, tik ne visi universitetai mus išgirsta. Aiškina, esą universitetai turi autonomiją ir žino, kaip viską padaryti geriau. O dėl Šiaulių universiteto jungimosi su Vilniaus universitetu, nuo to Šiaulių regionas turėtų laimėti, tik svarbu, kad universiteto programos būtų reikalingos Šiauliams, Šiaulių pramonei“, – atsakė V. Sinkevičius.

Šiauliuose viešėjusiam Ūkio ministerijos vadovui teko atsakyti ir į nepatogius klausimus dėl smulkiojo ir vidutinio verslo padėties Lietuvoje. Smulkieji verslininkai skundėsi esą jaučiasi varomi į kampą. Anot jų, smulkiesiems išlaikyti vis sunkiau, o ateityje smulkiojo verslo gali iš viso nelikti.

Išklausęs visus skundus ministras patikino, kad valstybei rūpi ir smulkusis verslas. Kalbėjo, esą dabar kaip tik planuojama įgyvendinti priemonę, kuri veiktų kaip draudimas: „Valstybė negali verslui skirti pinigų tiesiogiai, todėl mes planuojame pradėti drausti pradinį įmonės kapitalą. Manau, ši priemonė verslui labai pravers. Aišku, norėtųsi, kad būtų mažinami ir mokesčiai, bet šiuo atžvilgiu LR finansų ministerija turi kitokią nuomonę.“

Jo teigimu, daugelį finansinių priemonių ūkio ministerija stengiasi orientuoti būtent į smulkųjį ir vidutinį verslą, pavyzdžiui, metams atleidžiant nuo pelno mokesčio, o savarankišką veiklą nusprendusiems vykdyti gyventojams siūloma suteikiant 1 metų atostogas nuo socialinio draudimo įmokų. Taip pat įmonės yra konsultuojamos dėl eksporto, rinkos paieškų, produkcijos realizacijos ir t. t.

Po diskusijos ministras pažadėjo ir toliau bendradarbiauti su įvairiomis verslo asociacijomis, išklausyti verslininkų norus. Taip pat paragino dėl įvairių klausimu nebijoti kreiptis į ūkio ministeriją raštu.

2018 03 13 05

Verslininkai ministrui išsakė savo skaudulius.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2018 03 13 04

Verslo ir politikos atstovai aptarė verslui kylančias problemas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Į viršų