facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Europos aerobiologų draugijos prezidentė, Šiaulių universiteto profesorė Ingrida Šaulienė kartu su aerobiologų grupe teigia, kad pavasaris – tai tas laikas, kai reikia vėl skleisti informaciją apie alergenines, oru pernešamas  žiedadulkes, kurios itin daug nepatogumų ir sveikatos problemų kelia jautriems ar alergiškiems žmonėms.

Ateities planas – telefono programėlė alergiškiems žmonėms
Kaip teigia I. Šaulienė, tiek Šiaulių universitetas, tiek ir kitos analogiškus tyrimus vykdančios Europos institucijos, informuoja visuomenę apie alergeninių žiedadulkių kiekį ore jau daugiau nei 15 metų. Deja, iki šiol nėra sukurto įrankio, kuris leistų prognozuoti alergijos simptomų tikimybę. Čia Šiaulių universitetas imasi tarptautinės lyderystės ir iniciatyvos, kuri buvo teigiamai įvertinta Europos vidutinės trukmės orų prognozių centre, o ES Žemės stebėjimo programos „Copernicus“ vykdytojai sudarė su universitetu sutartį dėl žmonėms naujo ir labai svarbaus įrankio – personalizuotos alergijos simptomų prognozės sistemos sukūrimo.

„Ne taip greit bus sukurtas produktas, tačiau idėja labai inovatyvi. Kol kas visuomenės neinformavome apie savo planus, tačiau kai darbai pajudės, labai kviesime prisidėti ir visuomenę, kurios prašysime patikrinti mūsų sukurtą produktą. Dabar kartu su Austrijos ir Suomijos mokslininkais kuriame programinę įrangą. Visuomenei bus prieinama per tinklalapį ir aplikaciją telefone, kurią, kaip ir visas kitas, bus galima naudoti nemokamai.

Vartotojas galės gauti daugiamečiais stebėjimais, mokslo tyrimų rezultatais ir žiniomis personaliai jam sugeneruotą prognozę apie žiedadulkių poveikį organizmui. Jau kitą vasarą kviesime šiauliečius išbandyti šią programą, o kitų metų žiedadulkių sezone jau drąsiai informuosime suinteresuotus asmenis ne tik apie žiedadulkių kiekį, bet ir galimą įsijautrinimą. Manau, jog tai bus labai pravartu alergiškiems žiedadulkėms žmonėms, kurie galės sekti savo sveikatą, remiantis augalų žydėjimo prognozėmis“, – darbo planus atskleidė I. Šaulienė.

Baltas mokslininko chalatas – užmaršty
Profesorė I. Šaulienė sako, jog vis dar žmonės mokslininkus įsivaizduoja, kaip dirbančius su baltais chalatais ir užsidėjusius storus akinius. Tačiau tokio mokslinio darbo specifikos beveik nelikę, nes šiais laikais labai daug funkcijų atlieka robotai. Be to, yra daug surinkta mokslo duomenų, kuriais, pasak profesorės, remiantis mokslininkai vysto jau paskelbtas žinias, formuoja ir tikrina naujas hipotezes. Taip pat daug efektyvių darbų atlikta bendradarbiaujant ir su medikais.

„Universitete mes esame botanikai, gamtos tyrėjai, tačiau glaudžiai bendradarbiaujame ir su Respublikinės Šiaulių ligoninės alergologais. Tai mums leido atlikti svarbių mokslo darbų, esame net bendromis jėgomis išleidę knygą apie žiedadulkes ir alergiją joms.

Džiaugiamės, jog kartu pavyksta įgyvendinti projektus, susijusius su žmogaus sveikata, nes mums padeda ir medikai. Kai su žmonėmis kalbame apie žiedadulkes, stengiamės neliesti sveikatos klausimų ir nukreipiame medikų konsultacijai. Tai dar labiau sustiprina bendradarbiavimą.

Iš tikrųjų aerobiologijos mokslo sritis yra išskirtinė dar ir todėl, kad apjungia bendradarbiavimui skirtingų mokslo krypčių mokslininkus, bendrų projektų rezultatai yra kompleksiški ir inovatyvūs. Pavyzdžiui, Suomijos mokslininkai yra vieni stipriausių meteorologų Europoje, kurie taip pat kartu bendradarbiauja ir su mūsų universitetu jau antrame projekte: jų valdomas SILAM modelis bus pagrindas alergijos simptomų prognozės sistemai. Taip pat į mūsų bendrą projektą įsijungė ir Vienos medicinos universiteto klinika, kurioje veikia speciali žiedadulkių kiekį ore žmonėms teikianti platforma – Žiedadulkių dienoraštis (www.pollendiary.com).  

Labai džiaugiamės, jog apjungdami skirtingų šalių mokslininkų pajėgas, kuriame pažangų produktą Lietuvos gyventojams. Džiugina ir tai, jog net ir gyvenant nedideliame mieste, galime būti žinomi visoje Europoje. Daugelis įsivaizduoja, jog tik kompiuterių specialistai gali gyventi vienoje šalyje, o jo darbai būti naudojami kitoje. Mūsų patirtis rodo, kad  galime vykdydami savo veiklą Šiauliuose nudirbti didelius ir svarbius darbus bendradarbiaudami su užsienio mokslininkais“, – kartojo I. Šaulienė.

Pražydę medžiai – ženklas alergiškiems žmonėms
Tikriausiai alergiški žiedadulkėms žmonės patvirtins, jau  daugiau nei mėnesį Lietuvoje yra jaučiamas žiedadulkių poveikis organizmui. Perštinti ir varvanti nosis, ašarojančios akys – tai tik dalis nemalonių simptomų, kurie atsiranda pražydus vėjo apdulkinamiems augalams. Lietuvoje pirmieji pražysta alksnis ir lazdynas. Pavyzdžiui, Vokietijoje, alksnis pradeda žydėti jau gruodžio pabaigoje, o Lietuvoje – nuo vasario.

„Labai sunku suprasti žmonėms, gyvenantiems mieste, kada jau prasideda medžių žydėjimo sezonas, jei jie nevažiuoja į gamtą. Tačiau stebime, jog pastaraisiais metais alergiški žmonės daugiau domisi ir seka informaciją, nori žinoti, kada ore pasklinda pirmosios žiedadulkės. Gal apie medžių žydėjimo pradžią reikėtų pradėti kalbėti ir anksčiau, tačiau praktika rodo, jog kaip ir daugelio gyvenimiškų situacijų, pradeda skaudėti, kai įsipjauname į pirštą, taip ir su alergija, kol ji nepasireiškia, tol ir nepastebime. Galiu garantuoti, jog dabar žmonės, kurie pajuto pirmuosius alergijos simptomus, patvirtins, jog alksniai tikrai pražydo“, – sako profesorė.

Jei žmogus yra alergiškas kačių pleiskanose esantiems alergenams, pasak I. Šaulienės, tai tiesiog galima vengti vietų, kuriose yra kačių, ir alergija nevargins. Tačiau tais atvejais, kai žmogus alergiškas žiedadulkėms, jų išvengti beveik neįmanoma.

„Japonijoje, Kinijoje, kai kuriose Europos šalyse, siekiant apsisaugoti nuo žiedadulkių, yra priimtina nosį uždengti  kaukėmis, tačiau tikriausiai labai keistai sureaguotų aplinkiniai tai pamatę Lietuvoje. Pati esu alergiška beržo žiedadulkėms. Daug metų bandžiau protestuoti prieš gamtą, vartoti medikamentus ir nekeisti gyvenimo būdo. Tačiau supratau, jog daug paprasčiau yra vieną kitą savaitę, kol žydi alergiją sukeliantys augalai, būti namuose ir taip sumažinti neigiamą poveikį  sveikatai, o tada alergijos simptomai pasireiškia žymiai silpniau. Tiesa, su amžiumi imunitetas silpnėja, tai kartu silpnėja ir reakcija į tą alergeną. Todėl jautriausi žiedadulkėms yra vaikai, paaugliai.  Norėčiau priminti alergiškiems žmonėms, jog geriau į namus nesinešti beržo šakelių, nes beržo žirginėliai – alergiškų žmonių priešas. Artėjant Velykoms visi pasiilgę žalumos bando pražydinti šakeles, tačiau rekomenduočiau bent tuos žirginėlius nuskinti. Nors biologai aiškina, jog alergizuoti gali net ir sprogstantys, ir besiskleidžiantys beržo lapeliai, tačiau jų skleidžiamų alergenų koncentracija ne tokia didelė. Detaliau apie apsaugą sveikatai sužydėjus medžiams ir įsijautrinimą padidinančias kryžmines reakcijas su maisto produktais geriausiai paaiškintų alergologai“, – teigia I. Šaulienė.

Pirmiausia Lietuvoje sužydi alksniai
Visame pasaulyje, pasak I. Šaulienės, yra trys žydėjimo etapai, į kuriuos atkreipti dėmesį turėtų alergiški žiedadulkėms žmonės.

„Pirmiausia žiedadulkes išbarsto žydintys medžiai, po to žolės (migliniai augalai) ir trečias žydėjimo etapas pasireiškia, kai pradeda žydėti piktžolės, kurios taip pat priskiriamos solių grupei“, – aiškina mokslininkė.

Kadangi alergiją dažniausiai sukelia vėjo pernešamos žiedadulkės, tai medžiai žydi iki išsprogstant lapams: taip žiedadulkėms lengviau judėti.

Taigi, žiedadulkių koncentracija turėtų mažėti su besiskleidžiančiais lapais, bet tai tik dalis tiesos.  Pasak I. Šaulienės, žiedadulkės su oro masėmis gali keliauti iki 6 000 kilometrų. Todėl kai Lietuvoje medžiai baigia žydėti, dažnai tuo laiku žiedadulkės atkeliauja iš Šiaurės, kur tada tik prasideda medžių žydėjimas. Tokiu pačiu principu ir Lietuvą žiemą pasiekia žiedadulkės iš Vokietijos ar Lenkijos.

„Būna, jog kai kurie žmonės net nežino, kad, pavyzdžiui, ąžuolas taip pat žydi, nes jų žiedai žalsvi, neišvaizdūs. Nors visi žino, kad ąžuolas turi giles, kurios atsiranda tikrai ne iš lapų, o iš žiedų. Gegužę baigiasi medžių žydėjimas, bet tada sužydi žolės ir motiejukui, pašiaušėliui ar svidrei alergiški žmonės pradeda sirgti šienlige. Nuo liepos pradeda žydėti kietis, balanda, burnotis ir kiti įvairūs salierinių šeimos augalai. Rudenį žydį pats „pikčiausias“ sveikatai agresyviausių alergenų turintis augalas – ambrozija. Lietuvoje ambrozija neauga, tačiau su oro masėmis šio augalo žiedadulkės iš Europos pietinės dalies dažnai pasiekia Vilnių, o į Šiaulius atkeliauja kiek rečiau, todėl žiedadulkių sezonu galime sakyti, jog, pavyzdžiui, rudenį yra geriausia gyventi Šiauliuose“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako I. Šaulienė.

Kad alergiškiems žmonėms būtų lengviau išgyventi visus tris gamtos žydėjimo etapus, profesorė rekomenduoja naudotis elektroninėje erdvėje esančiu žiedadulkių dienoraščiu, kuriame galima registruoti savo pojūčius, lyginant su tuo metu esančiu žiedadulkių koncentracijos lygiu. Tai, anot I. Šaulienės, nėra gydymas, tačiau tai puikus būdas nemokamai stebėti savo sveikatą.

Į viršų