Europos Parlamento (EP) ir ES Tarybos derybininkai pasiekė susitarimą dėl ES taisyklių, nustatančių  minimalaus atlyginimo principus.

Pagal susitarimą ES valstybės turės įvertinti, ar jų taikomas minimalus darbo užmokestis yra pakankamas tinkamam gyvenimo lygiui užtikrinti, atsižvelgiant į šalių socialines ir ekonomines sąlygas, gyventojų perkamąją galią arba ilgalaikę darbo našumo raidą. ES valstybės, kur minimalus darbo užmokestis nustatomas išimtinai kolektyvinėmis sutartimis, neprivalės nustatyti minimalaus atlyginimo.

Minimalaus atlyginimo nustatymui ES valstybės gali sudaryti prekių ir paslaugų krepšelį realiomis kainomis. Jos taip pat gali taikyti orientacinį minimalaus atlyginimo dydį, kuris paprastai naudojamas tarptautiniu mastu (60 proc. atlyginimų medianos ir 50 proc. bruto vidutinio darbo užmokesčio).

Išskaitymai iš minimalaus darbo užmokesčio arba jo keitimai turės būti nediskriminaciniai, proporcingi ir su teisėtu tikslu, pavyzdžiui, susigrąžinant per dideles sumokėtas sumas arba vykdant teisminių ar administracinių institucijų įpareigojimą. ES institucijos sutarė, kad ES šalys turės stiprinti sektorines ir tarpsektorines kolektyvines derybas dėl atlyginimo, siekiant apsaugoti darbuotojus. ES valstybės, kuriose į kolektyvines derybas įtraukta mažiau nei 80 proc. dirbančiųjų, turės parengti veiksmų planą, kaip laipsniškai didinti šią aprėptį. Jos turėtų įtraukti socialinius partnerius, informuoti Komisiją apie priimtas priemones ir paskelbti planą viešai.

EP ir ES Taryba sutarė sukurti stebėsenos ir kontrolės sistemą, kuri leistų spręsti piktnaudžiavimo subrangos, fiktyvaus savarankiško darbo, neįskaitomų viršvalandžių ar padidėjusio darbo krūvio problemą. ES valstybių institucijos turės užtikrinti teisę į žalos atlyginimą darbuotojams, kurių teisės buvo pažeistos, o taip pat imtis būtinų priemonių, kad apsaugotų darbuotojus ir profesinių sąjungų atstovus.

Ši susitarimą dar turės patvirtinti EP Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, visas EP plenarinėje sesijoje bei ES Taryba.

Iš viso 21 iš 27 ES valstybių numatytas minimalus atlyginimas, o kitose šešiose – Austrijoje, Kipre, Danijoje, Suomijoje, Italijoje ir Švedijoje – darbo užmokesčio lygis nustatomas kolektyvinių derybų būdu. Minimalus atlyginimas ES šalyse labai skiriasi: 2021 m. duomenimis mažiausias siekė 322 eurus Bulgarijoje, o didžiausias – 2202 eurų Liuksemburge.

Daugiau informacijos:
EP veiksmai dėl sąžiningo darbo užmokesčio


Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl bendro kroviklio nešiojamiems prietaisams

Europos Sąjungoje iki 2024 m. rudens visi mobilieji telefonai, planšetės, fotoaparatai ir kai kurie kiti prietaisai turės vieną USB-C tipo baterijos įkrovimo jungtį, – taip antradienį susitarė Europos Parlamento ir ES Tarybos derybininkai.

Pagal naujas taisykles vartotojams pakaks vieno įkroviklio ir vieno kabelio visiems mažiems ir vidutinio dydžio nešiojamiems elektronikos prietaisams. Visų gamintojų mobilieji telefonai, planšetės, elektroninių knygų skaitytuvai, ausinės, fotoaparatai, nešiojami vaizdo žaidimų valdymo pultai ir mikrofonai, kuriuos galima įkrauti laidu, privalės turėti USB-C tipo jungtį. Praėjus 40 mėnesių po šio sprendimo įsigaliojimo, bendri reikalavimai bus taikomi ir nešiojamiems kompiuteriams.

Visuose prietaisuose, kuriuos galima įkrauti greituoju būdu, bus suvienodintas įkrovimo greitis. Pirkėjai taip pat galės rinktis, ar naują elektronikos prietaisą pirkti su krovėju, ar be jo. Įsigaliojus šioms taisyklėms, krovikliai bus keičiami rečiau, o vartotojai sutaupys iki 250 mln. eurų, kurie per metus išleidžiami nereikalingai įkrovimo įrangai. Vertinama, kad kasmet išmetama ar nenaudojama apie 11 tūkst. tonų elektronikos prietaisų kroviklių.

Europos Parlamentas ir ES Taryba formaliai patvirtins naujas taisykles rudenį, o jos bus pradėtos taikyti dar po 24 mėnesių. Naujosios taisyklės negalios įrangai, kuri pateks į rinką prieš įsigaliojant taisyklėms.

Daugiau informacijos:
EP Tyrimų tarnybos informacija šia tema


Turkija tolsta nuo ES vertybių ir narystės, įspėja europarlamentarai
Antradienį Europos Parlamentas įvertino ES ir Turkijos santykius bei akcentavo, kad be ryškios reformų pažangos, Europos Parlamentas nemato galimybių atnaujinti derybų dėl šalies narystės ES.

Europarlamentarai yra susirūpinę dėl nuolatinio ES ir Turkijos vertybių ir standartų atotrūkio ir dėl nuolatinio politinės valios trūkumo vykdyti būtinas reformas. Jie įspėja, kad nepaisant nuolatinių Turkijos pareiškimų, kad šalis siekia tapti ES nare, per pastaruosius dvejus metus Turkija vis blogiau laikėsi savo įsipareigojimų, susijusių su stojimo į ES procesu.

EP nariai taip pat apgailestauja dėl toliau blogėjančios žmogaus teisių padėties Turkijoje ir nuolatinio teisinio ir administracinio spaudimo šalies pilietinei visuomenei, žmogaus teisių gynėjams, teisininkams ir žurnalistams. Jie ragina Komisiją skirti pakankamą finansavimą Turkijos pilietinei visuomenei, nevalstybinėms organizacijoms ir demokratiją skatinančioms pastangoms.  

Europarlamentarai vertina tai, kad Turkija aiškiai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą ir smerkia nepateisinamą Rusijos invaziją į Ukrainą ir karinę agresiją prieš ją. Jie palankiai vertina Turkijos teikiamą finansinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai, taip pat Turkijos vyriausybės pareikštą valią tarpininkauti tarp konflikto šalių. Šiais sudėtingais laikais tvirtas ES ir Turkijos bendradarbiavimas užsienio ir saugumo politikos srityje yra gyvybiškai svarbus, įsitikinę EP nariai.

Jie ragina Turkiją geranoriškai nagrinėti Suomijos ir Švedijos paraiškas dėl narystės NATO, konstruktyviai prisidėti prie galimų neišspręstų klausimų sprendimo ir susilaikyti nuo bet kokio nederamo spaudimo šiame procese. Europarlamentarai įsitikinę, kad dabartinėmis rimtomis aplinkybėmis svarbu užtikrinti, kad visos NATO sąjungininkės veiktų įžvalgiai ir greitai ratifikuotų Suomijos ir Švedijos prisijungimo protokolus.

Jie palankiai vertina Turkijos pastangas priėmus daugiausia pabėgėlių pasaulyje, primena apie ES teikiamą finansinę paramą pabėgėliams ir reiškia savo įsipareigojimą šia paramą išlaikyti ir ateityje. Europarlamentarai taip pat pritaria Komisijos pasiūlymui pradėti derybas dėl abipusiai naudingo muitų sąjungos modernizavimo, tačiau įspėja, kad toks muitų sąjungos modernizavimas turėtų būti grindžiamas griežtomis sąlygomis, susijusiomis su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, pagarba tarptautinei teisei ir gerais kaimyniniais santykiais.

Apibendrindami europarlamentarai pažymi, kad nesant aiškios ir reikšmingos reformų pažangos, Parlamentas negali įsivaizduoti, jog gali būti atnaujintos stojimo derybos su Turkija, kurios iš esmės sustabdytos nuo 2018 m. Be to, nusprendusi atvirai nepaisyti privalomų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų, susijusių su Osmano Kavalos ir kitų asmenų bylomis, dabartinė Turkijos vyriausybė sąmoningai griauna bet kokius siekius šiomis aplinkybėmis atnaujinti stojimo į ES procesą, pažymi EP nariai.

EP pranešėjas Nacho Sánchez Amor (Socialistai ir demokratai, Ispanija) kalbėjo: „Šiuo sudėtingu metu vertybės ir principai, kurie yra bet kurio stojimo į ES proceso pagrindas, negali tapti antraeiliu prioritetu po geopolitinio nenumatytų atvejų plano. Štai kodėl Parlamentas, ir tikiuosi, visos ES institucijos, netylės susidūrusios su stiprėjančiu Turkijos autoritariniu valdymu. Užuot susigražinę pasitikėjimą, kuris yra labai svarbus ES ir Turkijos santykių pagrindas, jį prarandame: neatsakingas veto NATO ir didėjanti įtampa su ES valstybėmis yra nerimą keliantys ženklai. Jei pokyčių nebus, vargu ar stojimo procesas išsilaikys dar penkerius metus.“

Europos Parlamento rezoliucijai dėl ES ir Turkijos santykių pritarė 448 EP nariai, 67 nepritarė, o 107 susilaikė.

Daugiau informacijos:
EP rezoliucijos projektas
Plenarinės sesijos diskusijų vaizdo įrašas

Į viršų