facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Užbaigtas remontuoti Šiaulių vandentiekio bokšto fasadas. Atnaujinto bokšto sienoje pilnai atidengtas ir sutvarkytas rastas raudonų plytų kryžius. Ilgus dešimtmečius po tinko sluoksniu slypėjęs šis unikalus istorinis ženklas, atgręžtas į Vasario 16-osios gatvę, dabar yra matomas visiems.

Atnaujinta apie 140 kv. m bokšto fasado tinko

Vandentiekio bokšto fasadui remonto prireikė po to, kai liepos viduryje nuo viršutinės bokšto dalies pažiro tinko lūženos. Darbų rangovas UAB „Limega“ įvertino viso bokšto išorinės apdailos būklę nuo viršaus iki pat apačios, nuvalė atitrūkusį tinką ir nutinkavo ištrupėjusias vietas. Remonto metu paaiškėjo, kad daugiausia atsilupusio tinko buvo viršutinėje bokšto dalyje, maždaug apie 140 kvadratinių metrų. Atnaujinus tinką, bokšto fasado pilkoji dalis buvo perdažyta.

Remonto darbai užtruko apie pusantro mėnesio ir kainavo apie 38,7 tūkst. eurų (be PVM).

Kryžiui atstatyti prireikė 13 kitų analogiškų plytų

Atliekant vandentiekio bokšto išorinės apdailos remontą, tuo pačiu UAB „Šiaulių vandenys“ ryžosi paieškoti bokšto sienoje išmūryto raudonų plytų kryžiaus, apie kurį ne kartą liudijo menotyrininkas, dailininkas, profesorius, Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjas Vytenis Rimkus. Jis skatino atidengti šį unikalų istorinį ženklą ir jį įamžinti.

Ieškant šio istorinio paminklo, buvo vadovaujamasi V. Rimkaus eskiziniu bokšto piešiniu bei archyvine nuotrauka, kuriuose ir buvo pažymėta menama išmūryto kryžiaus vieta. Pradėjus ardyti tinką nurodytoje vietoje, ties trečio aukšto lango stogeliu, maždaug 14 metrų aukštyje, buvo atidengta raudonų plytų pakyla. Toliau ardant, atvertas ir pats kryžiaus ženklas, aplipęs storu cemento sluoksniu.

„Cemento sluoksnį teko pašalinti, kad kryžius pilnai atsivertų. Išryškėjus ženklui, paaiškėjo, kad vietomis jis yra apgadintas, patrupėjusiomis plytomis, rasta įmūryta geltonų plytų, sutvirtintų cementu. Valant cementą, atidengtas lygus mūras, o viršutinėje kryžiaus dalyje atsivėrė skylė,“ – pasakojo UAB „Šiaulių vandenys“ Technikos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Jakubonis.

Architektas Vytenis Rudokas neatlygintinai parengė bokšto fasado fragmento su kryžiumi sutvarkymo projektą ir suderino jį su reikalingomis institucijomis. Paaiškėjo, kad unikaliam paminklui atstatyti reikia kitų analogiškų plytų.

„Apgadintas ir netinkančias plytas buvo būtina pakeisti. Padedant architektui, ieškojome senos gamybos plytų, kurių spalva būtų kuo artimesnė kryžiaus plytoms. Plytų pavyzdžių radome daug, tačiau dauguma jų netiko. Žiūrint iš apačios, plyta atrodė panaši, o pridėjus šalia, išryškėdavo kitoks atspalvis,“ – pasakojo V. Jakubonis.

Po ilgų paieškų UAB „Šiaulių vandenys“ pavyko atrasti reikalingų plytų. Prie kryžiaus tiko rudai raudono atspalvio plytos, kurios ir buvo sumūrytos. Kryžiaus formai atstatyti prireikė 13 tokių plytų.

Pilnai atidengiant šį unikalų istorinį paminklą, buvo nuvalytas stačiakampio formos mūro plotas, sutampantis su bokšto langų piliastro pločiu. Mūras buvo impregnuotas apsauginiu gruntu nuo įmirkimo. Taip pat ši priemonė atidengtam paminklui suteikė sodresnį spalvų vaizdą.

Kryžiaus atsiradimo istorija

Artimiausiu metu UAB „Šiaulių vandenys“ prie vandentiekio bokšto įrengs informacinę lentelę su kryžiaus atsiradimo istorija.

Profesoriaus V. Rimkaus liudijimu, vandentiekio bokštas pradėtas statyti tarpukariu, 1939 metais, iš raudonų plytų. 1940 m. atėjus tarybinei valdžiai, naujai politinei sistemai, bokšto statyba buvo tęsiama šviesiomis plytomis. Pereidami iš vienos spalvos į kitą, mūrininkai išmūrijo raudoną kryžių, atgręžtą į Vasario 16-osios gatvę, kaip tam tikrą pasipriešinimo ženklą, prasidėjusiam puolimui prieš tikėjimą. Pasak V. Rimkaus, yra ir kita kryžiaus atsiradimo versija. Buvo kalbama, kad taip buvo pagerbtas šioje statyboje žuvęs darbininkas. Jo teigimu, tai buvo drąsus iššūkis, demonstracija. Per viršuje esantį langelį kryžių bandyta aptaškyti kalkėmis. Taip pusiau aptaškytas jis ir buvo gana ilgą laiką, kol viską paslėpė tinkas. Kalbėta, kad trys mūrininkai už tą propagandą buvo net represuoti.

V. Rimkus minėjo, kad pats matęs tą kryžių, tačiau jam neteko aptikti nei atviruko, nei nuotraukos albumuose su vandentiekio bokšto sienoje įamžintu kryžiumi.

Antrojo pasaulinio karo metu bokšto statyba buvo nutraukta. Darbai atnaujinti tik po karo, 1945 m. birželio pabaigoje. 45,37 metro vandens bokšto statyba užbaigta 1948 m. pabaigoje. Statinys užtinkuotas žymiai vėliau, apie 1963 m.

Vandentiekio bokštas liudija dar vieną istorinį įvykį. Būtent ant bokšto 1989 m. vasario 16 dieną, po ilgų okupacijos dešimtmečių, pirmą kartą Šiauliuose vėl suplevėsavo trispalvė.

2010135 201013
Ardant tinką, atvertas kryžiaus ženklas, aplipęs storo cemento sluoksniu. Vietomis kryžius buvo  apgadintas, patrupėjusiomis plytomis, rasta įmūryta geltonų plytų, sutvirtintų cementu.
2010131 2010134
Apgadintos ir netinkančios plytos buvo pakeistos. Kryžiaus formai atstatyti prireikė 13 kitų analogiškų plytų. Perdažyta vandentiekio bokšto fasado pilkoji dalis.
2010132 2010133
Atvertas mūras buvo impregnuotas apsauginiu gruntu nuo įmirkimo. Taip pat ši priemonė paminklui suteikė sodresnį spalvų vaizdą. Atsinaujinusio vandentiekio bokšto sienoje atidengtas ir sutvarkytas istorinis raudonų plytų kryžius.

UAB „Šiaulių vandenys“ informacija

Kitame numeryje

Į viršų